Pirmąkart kurtieji kaip visaverčiai žiūrovai Nacionaliniame Kauno dramos teatre apsilankė pernai vasarį. Tuomet kartu su Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos atstovais ir Kauno gestų kalbos vertimo centro vertėjais rodytas spektaklis "Aušros pažadas" pagal Romaino Gary romaną rodymą (rež. Agnė Sunklodaitė) su vertimu į gestų kalbą. Šį spektaklį Rūtos salėje žiūrėjo 60 narių iš Kauno ir Klaipėdos kurčiųjų bendrijų.

Tąkart patirta daug teigiamų emocijų, tačiau rengėjai susidūrė su nemenkais iššūkiais: prireikė nemenkų vertėjų pajėgų, o pasirengimo procesas buvo ilgas, – vertėjai žiūrėjo spektaklį teatre, vaizdo įrašuose, o vyksmo metu stengėsi perteikti ne tik mintį, bet ir herojų emocijas.

Teatralams taip pat teko adaptuoti spektaklio mizanscenas, vaidybos aikštelėje surandant tinkamą vietą vertėjams, juos apšviečiant prožektorių šviesa. Patys klausos negalią turintys žiūrovai taip pat turėjo pastabų, kad buvo per sudėtinga vienu metu stebėti pailgoje Rūtos salės scenoje vykstantį veiksmą ir scenoje stovinčias gestų kalbos vertėjas.

Dėl šios priežasties pasirinkta alternatyva – spektaklį rodyti su titrais. Pasitarus su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos bei Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovais, pasirinktas didžiosios scenos spektaklis "Gentis" pagal Ievos Simonaitytės romaną "Aukštujų Šimonių likimas" – jis bus rodomas lapkričio 11 d.

Įgyvendinant šį projektą buvo reikalinga speciali titravimo įranga ir ekranai. Kadangi teatras nebuvo pajėgus įsigyti brangią modernią įrangą, kreiptasi į privačius rėmėjus.

Nuo įprastinių šie titrai skiriasi tuo, kad specialiais ženklais perteikiamas ir užkadrinis veiksmas, tai, kas negirdima.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas turi nemenkos patirties rengiant projektus žmonėms su klausos negalia, o audiovizualinio vertimo studijų programa ruošia specialistus, kurie geba ruošti titrus ir dirbti su specialiomis programomis. Išdėsčius idėją, universiteto atstovai mielai priėmė šį iššūkį. Titrų rengimą kuravo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė, titrus ruošė Audiovizualinio vertimo magistrantūros Lokalinio vertimo studentė Simona Žukauskaitė.

Nuo įprastinių šie titrai skiriasi tuo, kad specialiais ženklais perteikiamas ir užkadrinis veiksmas, tai, kas negirdima. Pasak J.Kerevičienės, statistika rodo, kad pasaulyje kas šeštas žmogus turi didesnę ar mažesnę girdėjimo problemą, o vis didesnis įvairių renginių pritaikomumas mažina šios socialinės grupės atskirtį. Reikia manyti, kad ateityje bus pritaikyti spektakliai, koncertai, visos televizijos programos.

"Kurtieji ir neprigirdintieji nori lankytis spektakliuose, bet to nedaro, nes nėra vertimo. Žmonės, kurie pamatys, norės lankytis ir ateityje. Aš buvau kartą spektaklyje. Šiek tiek girdžiu, bet ne viską supratau, o dabar, skaitydama titrus, galėsiu suprasti viską. Manau, kad titrai reikalingi ne tik neprigirdintiesiems, bet senyvo amžiaus, apkurtusiems žmonėms", – sakė Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro atstovas Mykolas Balaišis.

Tapęs pirmuoju profesionaliu teatru Lietuvoje, kuriame spektakliai rodomi klausos negalią turintiems žmonėms, NKDT neketina sustoti: kurtiesiems ketinama adaptuoti ir premjerą "Tariamas ligonis" (rež. Inesa Paliulytė). Tokių spektaklių rodymai repertuare bus žymimi ženkliuku T.