Norėdami integruotis svetimoje šalyje atsidūrę klausos negalią turintys Ukrainos piliečiai turi įveikti dvigubą kliūtį: išmokti lietuvių ir lietuvių gestų kalbas.
Laisvės alėjoje, kitose viešose vietose pastarosiomis savaitėmis daugybė žmonių susidūrė su sukčiais, kurie apsimesdami kurčiaisiais, renka „paramą“. Tikėdami, kad daro gerą darbą, kad paaukoti pinigai bus skirti kurčiųjų organizacijos iniciatyvoms, pinigines iš rankinių traukia ir jauni, ir vyresni žmonės.
Prieš 28 metus gegužės 4-ąją Lietuvoje oficialiai pripažinta lietuvių gestų kalba. Nuo tada ši data tapo Lietuvių gestų kalbos diena. Minėdami šią progą, Klaipėdoje drauge susirinko ne tik kurtieji, bet ir girdintieji.
Muzikos kūrėjas, aktorius Dominykas Vaitiekūnas į naujus metus įžengė su dideliu įkvėpimu ir išsikėlė ambicingą tikslą. Pernai su kurčiųjų bendruomene pristatęs pirmąją lietuvių gestų kalba sukurtą dainą, šiemet menininkas tęs muzikinį-socialinį projektą „Mes taip nesitarėme“, kad kartu su kurčiaisiais į pasaulį išleistų dar daugiau dainų, be kliūčių suprantamų visiems.
Tolerancija įgalina peržengti skiriančias ribas. Kauno kolegija ėmėsi mažinti atskirtį tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų kolegijos bendruomenės narių.
„Prognozės – nedėkingas dalykas, tačiau tikiuosi, kad iš Brazilijos grįšime ne tuščiomis“, – vylėsi Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas.
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kurčiųjų draugija. Draugijos nariai gaus papildomas naudas prekybos tinkle, taip pat „Maximos“ dovanų kortelėmis parems draugijos savanorius.
Nuo liepos pradės veikti kurtiesiems pritaikyta skubios pagalbos telefono 112 programėlė, leisianti bendrauti su Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriais tiek tyliuoju režimu, tiek su gestų kalbos vertėjų pagalba.