- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar kelios valandos – ir Europos kultūros sostinės titulą Kaunas perleis kitiems miestams – garbė jį turėti 2023-iaisiais teko Vesprėmui (Vengrija), Timišoarai (Rumunija) ir Eleusinui (Graikija). Per penkerius pasirengimo projektui ir jo vykdymo metus Kauno mieste ir rajone įvyko daugiau kaip 3 tūkst. renginių, kuriuos kūrė ir įgyvendino ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių, Japonijos, JAV, PAR, Izraelio žmonės, o aplankė daugiau kaip 2 mln. žiūrovų.
Anot „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, kultūrinis gyvenimas Kaune buvo pasiekęs Niujorko ar Berlyno standartus, o kauniečiai įgijo smalsumo, užaugo jų poreikis kokybiškų kultūros ir meno renginių.
Paskutinis kūrinys, kuriuo Kaunas atsisveikina su 2022-aisiais – 2 022 bučiniai, fotografo Remio Ščerbausko projektas. Jį galima išvysti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir net Izraelyje.
„Gatvėje žmonės dažnai net nesuvokia, kad yra fotografuojami, todėl gali užfiksuoti ką nors nepakartojamo ir ypatingo. Tai atveria daugiau galimybių, nes fotografas yra nematomas“, – sako žinomas gatvės fotografijos meistras.
Norėčiau, kad Europos kultūros sostinės idėjos būtų ilgalaikės.
Pirmą kartą bučinių idėją išbandęs viename Nyderlanduose vykusiame plenere, dabar jį įgyvendino gimtajame Kaune: pasirodę įdomu įtraukti žmones ne tik į meninį, bet ir socialinį vyksmą.
„Bučinys – labai intymus gestas. Maniau, kad per trumpą laiką prikalbinti žmones jį padovanoti bus labai sunki užduotis. Ir neklydau. Prasidėjo pandemija, žmonės bijojo užsikrėsti, buvo momentų, kai fotografuoti tapo neįmanoma. Nors užtikrinome saugumą – valėme langą, naudojome dezinfekuojančius skysčius, o visa fotosesija vyko lauke, tačiau žmonėms tai vis tiek kėlė šiokią tokią baimę“, – apie tai, kaip Laisvės alėjoje esantis „Kaunas 2022“ biuras tapo bene labiausiai nubučiuotu objektu Europoje pasakojo fotografas.
R. Ščerbausko nuotr.
Fotosesijoje įsiamžino ne tik praeiviai, bet ir menininkai, bendruomenių atstovai, renginių dalyviai ir komanda „Kaunas 2022“. Kuratoriai, idėjos autoriai, savanoriai ir techninis personalas pasidalijo, kam bučiniu norėtų perduoti didžiausią padėką.
Sudominti praeivius, tapti ne tik fotografo subjektais, bet ir projekto objektais, kūrėjais, nebuvo paprasta.
„Reakcijų buvo įvairių. Dalis žmonių numodavo ranka, kiti sakydavo, kad neturi laiko. Užsieniečiai fotografuodavosi dažniau, jie tai priimdavo kaip savotišką žaidimą, o vietiniams ši idėja skambėjo įtartinai. Kartais galvodavau, kad teks tiesiog nuleisti rankas. Vis dėlto tie, kurie išdrįsdavo nusifotografuoti, labai džiaugdavosi rezultatu, ragindavo ir kitus“, – prisiminė R. Ščerbauskas.
Būtent tiems žmonėms, padėjusiems įgyvendinti šį atsisveikinimo su „Kaunas 2022“ metais projektą jis skirtų savąjį bučinį. „Jų drąsa ir buvo pagrindinis projekto akcentas. Jie padovanojo emociją, kuri, visi suprantame, yra intymi, ja pasidalyti tikrai nelengva. Reikėjo įdėti daug pastangų, kad barjeras būtų nugriautas“, – sako menininkas.
Miestui jis linki rasti jėgų plėstis, įsileisti naujų idėjų. „Nors miestas, man atrodo, jau yra daug atviresnis, bet vis dar norėčiau jo labiau tarptautinio, su daugiau projektų ir erdvių menui. Tiesiog pasakysiu taip – norėčiau, kad Europos kultūros sostinės idėjos būtų ilgalaikės", – visų komandos „Kaunas 2022“ narių lūkestį išsakė R. Ščerbauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas7
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią15
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...