- Aistė Sabutienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sėkmingai užbaigęs intensyvų pavasario koncertų sezoną Kauno miesto simfoninis orkestras neskuba atostogauti. Šiomis dienomis Kauno valstybinėje filharmonijoje kartu su violončelės virtuoze Kristina Reiko Cooper ir maestro Constantinu Orbelianu baigia įrašinėti kompaktinę plokštelę, kuri papildys solidžią orkestro diskografiją.
K. Reiko Cooper gimė Niujorke. Jos tėvas Rexas Cooperis – amerikiečių pianistas, buvęs Ramiojo vandenyno universiteto profesorius; mama Mutsuko Tatman – japonų kilmės smuikininkė. Pati Kristina šiuo metu su vyru ir trimis vaikais gyvena tarp Niujorko ir Tel Avivo.
Užaugusi tokioje muzikalioje šeimoje pasaulinį pripažinimą ji pelnė dėl savo muzikinio įvairiapusiškumo bei artistiškumo ir charizmos scenoje. K. Reiko Cooper yra puikiai žinoma ir dėl akademinių pasiekimų muzikos srityje, tačiau karjerą ji pirmiausia pradėjo kaip klasikinės muzikos atlikėja. „The New York Times“ buvo įvertinta kaip „koncerto sensacija“, o „Los Angeles Times“ – kaip „stulbinanti virtuozė“. Violončelininkė koncertavo daugelyje žymiausių pasaulio scenų, grojo su Prahos kameriniu, Toronto simfoniniu, Izraelio kameriniu, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, gastroliavo kartu su Tokijo „Yomiuri“ ir Šanchajaus simfoniniais orkestrais.
Radusi laisvą minutę K. Reiko Cooper sutiko papasakoti apie leidybinį projektą ir sentimentus Kaunui.
– Kokie keliai Jus atvedė į Kauną ir kaip užsimezgė draugystė su Kauno miesto simfoniniu orkestru?
– Man be galo pasisekė, kad savo kūrybiniame kelyje sutikau maestro C. Orbelianą. Prieš keletą metų prasidėjusi mūsų draugystė atvedė mane į Kauną. Kaip vieną svarbiausių mūsų projektų norėčiau paminėti praėjusiais metais Kaune įvykusią kompozitorės Leros Auerbach simfonijos, skirtos Čijunei Sugiharai ir jo žygdarbiui, pasaulinę premjerą. Kaip daugelis žino, Č. Sugihara buvo vienas iš nedaugelio diplomatų, gelbėjusių žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Būdamas Japonijos konsulu Kaune, neturėdamas leidimo, jis išdavė daugiau nei 6 000 tranzitinių vizų ir taip išgelbėjo tų žmonių gyvybes ir įėjo į istoriją. Tarp tų išgelbėtų žmonių buvo ir mano vyro tėtis. Todėl Kaunas man yra be galo svarbus. Nes tai, kas tuo metu vyko būtent čia, yra mano šeimos istorija.
Prisimenu, kai pirmą kartą atvykau į šį miestą. Tai buvo labai emocinga ir jautri akimirka. Nes vaikščiodama šiomis gatvėmis aš galvojau apie tą sunkų laikotarpį ir baisius išgyvenimus, kuriuos patyrė mano uošvis. Tuo metu jo galvoje sukosi mintys, ar pavyks likti gyvam, kaip jo gyvenimas klostysis toliau. Todėl mano ryšys su Kaunu yra tikrai ypatingas. Džiugu, kad šis projektas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, premjerą stebėjo Japonijos ir Izraelio ambasadoriai, Jad Vašem (Yad Vashem; hebr. Amžinas vardas) pasaulinio Holokausto atminimo centro Jeruzalėje atstovai. Tai didžiulę simbolinę reikšmę turintis projektas, kurį mums pavyko sėkmingai įgyvendinti su Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru ir puikiais jūsų šalies solistais. Taip prasidėjo mano draugystė su šiuo orkestru.
KMSO archyvo nuotr.
– Šiomis dienomis su orkestru ir maestro C. Orbelianu įrašinėjate kompaktinę plokštę. Papasakokite daugiau apie šį projektą.
– Kartu su orkestru įrašinėjame dviejų fenomenalių kompozitorių kūrinius, kurių muziką drąsiai galiu pavadinti genialia. Tai austrų kilmės amerikietis Erichas Wolfgangas Korngoldas, tapęs vienu svarbiausių ir įtakingiausių kompozitorių Holivudo istorijoje, ir lenkų kilmės kompozitorius Mieczyslawas Weinbergas. Šių kompozitorių likimas labai panašus. Jie abu išgyveno nacių represijas. Jų muzika buvo draudžiama, jie abu patyrė daugybę sunkumų.
Būdamas Japonijos konsulu Kaune, neturėdamas leidimo, jis išdavė daugiau nei 6 000 tranzitinių vizų. Tarp tų išgelbėtų žmonių buvo ir mano vyro tėtis.
E. W. Korngoldas, bėgdamas nuo tuometės politinės santvarkos, apsigyveno JAV ir čia visiems laikams pakeitė kino pramonės istoriją. Įdomu, kad daugelis puikiai žino daugybę kūrinių iš kino filmų, tačiau retas pasakytų, kad juos sukūrė būtent E. W. Korngoldas. Muzikos jis mokėsi Vienoje, tad jo kūryboje juntama Vakarų Europos klasikinės muzikos mokykla.
Tuo tarpu M. Weinbergas bėgo į Rytus. Nepaisant tragiško gyvenimo, jo muzika be galo graži, muzikali, plaukianti. Visa tai svarbu ir žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, kai aplinkui mus vyksta karai, kad Izraelyje daugybė žmonių nežino, ar sulauks rytojaus. Tarp jų irgi yra muzikantų, kompozitorių, menininkų, kūrėjų. Juk tie žmonės neturi nieko bendro su politika. Tad šis projektas tikrai labai ypatingas.
Man didelė garbė ir didžiulė laimė dirbti su tikrai nuostabiu Kauno simfoniniu orkestru. Visi muzikantai labai draugiški, palaikantys ir tikri profesionalai. Noriu padėkoti orkestro vadovui Algimantui Treikauskui, kuris palaiko, ir žinoma, padeda įgyvendinti tokius, gerąja prasme gal beprotiškus, projektus. Ir žinoma, maestro C. Orbelianui. Jo dėka aš atradau šiuos nuostabius kompozitorius ir turėjau galimybę atlikti jų muziką. Būtent maestro man parodė šios muzikos grožį.
Asmeninio archyvo nuotr.
– Jūsų grafikas labai įtemptas, turite daugybę koncertų, įvairių kitų projektų. Kokie artimiausi Jūsų kūrybiniai planai?
– Taip, šiuo metu laiką daliju šeimai, muzikinei ir projektiniai veiklai. Turiu tris vaikus. Tad po įrašų keletui dienų grįšiu namo. Po to suplanuota kelionė į Romą. Po jos vos keletui dienų susitiksime su šeima. Kiek pailsėjusi vėl imsiu ruoštis kitoms koncertinėms gastrolėms. Kalbant apie projektus, vienas jų yra skirtas kompozitorių moterų kūrybai. Rengiu programas, kuriose su įvairiais pasaulio orkestrais pristatau ir atlieku jų kūrybą.
Kitas labai įdomus projektas yra japonų ir žydų muzikos sintezė, kurioje susipina šių dviejų kultūrų įvairovė, unikalumas ir išskirtinumas. Mano mama japonė, pati šiuo metu gyvenu Izraelyje, tad šie koncertai leidžia parodyti žiūrovui, kas aš esu. O rudenį planuoju vėl sugrįžti į Kauną. Su Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru ir garsiausiais jūsų šalies solistais įrašysime Leros Auerbach simfonija Nr. 6 „Nešantys šviesą“ violončelei, chorui ir orkestrui. Tad į Kauną dar tikrai sugrįšiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas5
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...