Ryškiaspalviai vainikai

Šiais metais Joninės Kaune visai kitokios. Dėl koronaviruso grėsmės nuspręsta leisti organizuoti tik bendruomenių šventes. Tačiau jos savo jaukumu tikrai galėjo sužavėti ne vieną atėjusį paminėti trumpiausios metų nakties.

Štai III forte visus lankytojus pasitiko liaudies drabužiais pasidabinę šeimininkai ir visiems ateinantiems nuplovė rankas. Tik po gaivaus vandens lašų lankytojai galėjo praeiti apipintą kupolę. Nemažai vietos gyventojų į Joninių šventę jau ėjo pasipuošę gėlių vainikais, tačiau kai kurie juos pynėsi pačioje forto teritorijoje. Kas traukė ilgas smilgas, kas įpynė Joninių simbolį – papartį. Netrūko ir įvairių gėlių, kurias žmonės įsmaigstė į vainikus ar į puokšteles, kurias rankose nešiojosi visą šventę, iki kol sugalvoję norus, paleido juos į upelius.

„Renkuosi į vainiką dėti paparčius, nes tokios tradicijos, taip pat dedu įvairių lauko žolynų, gėlių, kurios dabar žydi. Visada vainiką reikia pinti su geromis mintimis, turėti palinkėjimą sau. Jei norime stiprybės, reikia ir ąžuolo šakelių įpinti. Jei vainiką kitam pinam, galim ir gražų palinkėjimą į jį sudėti“, – kaip pasidaryti svajingą Joninių vainiką pasakojo III forte sutikta Ernesta.

Visada vainiką reikia pinti su geromis mintimis, turėti palinkėjimą sau.

Šioje bendruomenės šventėje būt ir daugiau tradicinių akcentų. Vakarėjant vaidilutės įžiebė aukurą, o nuo jo ugnį pernešė į bendruomenės laužą. Įsiliepsnojus tvarkingai sudėliotam laužui, vaidilutės patraukė prie vandens, nešinos supintais vaikinėliais.

Kitos bendruomenės taip pat pakvietė palydėti trumpiausią naktį kartu. Marvelės upės slėnyje susirinkę kauniečiai tikino, kad Jonines čia sutikti iš tiesų smagu, mat ne taip seniai čia įrengtas amfiteatras, tad dabar patogiai galima įsitaisyti kalno šlaite ir pasinerti į Joninių sūkurį. Beje, čia žmonės ieškojo ir paparčio žiedo, kuris, pasak legendų, pildo slapčiausius norus. Vienai kaunietei pavyko rasti savo laimę.

„Paparčiuose ieškojau ir radau, matyt, kad intuicija padėjo rasti. Norą sugalvojau, bet negaliu sakyti. Tikiuosi, kad išsipildys iki kitų Joninių. Šiaip čia labai gera vieta susirinkti kaimynams ir pabendrauti“, – tikino improvizuotą paparčio žiedą suradusi Vida.

Kitoniška šventė

Nors Joninės yra labai tradicinė šventė, kurioje netrūksta liaudiškos muzikos garsų, paparčio lapų ir laužų, tačiau modernioje visuomenėje atsiranda ir kitokių akcentų, kurie Jonines leidžia švęsti ir kitaip.

„Iš tiesų seniau ateidavo vietos bendruomenė, o šiemet sulaukėme daug žmonių, atvyko net iš kitų miestų. Šiais metais dar ir truputį pakeitėme Joninių šventės formatą. Sugalvojome, kad tradicijos liesis iki 23 val., bus degami laužai, o po to prasidės diskoteka su didžėjumi Eriku Stumbru. Ši diskoteka tarsi tikrame klube, tik viskas po atviru dangumi. Labai žavu, kad forto erdvės tampa modernios ir pilnos žmonių“, – apie tai, kaip III forte tradicijos persipynė su moderniais šventės elementais pasakojo Seniavos bendruomenės pirmininkas Ovidijus Jurkša.

Šančių bendruomenė taip pat į Joninių šventę sudėjo ir tradicinį laužą, ir netradicinius akcentus. Štai uždegus laužus, prasidėjo neįprasta pramoga – vikingų futbolo varžybos. Netikėta pramoga sulaukė nemažai smalsuolių dėmesio ir palaikymo šūksnių, kas laimės bačką vietinio gėrimo.

Miestas laužų nekūrė

Kauniečiams buvo įprasta rinktis prie pilies ir ten sutikti trumpiausią metų naktį, tačiau šiemet laužai čia taip ir nebuvo uždegti. Miesto atstovai nusprendė, jog negalima rizikuoti, jog susirinks daug žmonių ir nesilaikys saugaus atstumo. Todėl tik palinkėjo Jonines sutikti prasmingai savo artimiausių žmonių būryje.

„Kauno miesto savivaldybė šiemet Joninių šventės neorganizuoja dėl šalyje vis dar galiojančios ekstremalios situacijos. Tačiau kviečiame Jonines paminėti savo bendruomenėse, kiemuose bei namuose. Linkime trumpiausią metų naktį sutikti džiugiomis nuotaikomis su artimaisiais ir draugais“, – kodėl Kaunas šiemet Joninių neorganizavo aiškino Kultūros skyriaus vedėja Nomeda Prevelienė.