- Prof. dr. Stasys Mostauskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais pirmoji ir vienintelė Lietuvoje Dailės terapijos magistro studijų programa švenčia savo įkūrimo dešimtmetį. Šį jungtinį projektą puoselėja dviejų Kaune įsikūrusių aukštųjų universitetinių mokyklų: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto specialistai. Studijų programa organizuoja kasmetę tarptautinę mokslinę konferenciją, pritraukiančią tiek Lietuvos mokslininkų, tiek ir užsienio dailės terapijos profesionalų, greta teorinių žinių siūlančių praktinių įgūdžių lavinimo užsiėmimų.
Programos atstovų pastangomis pradėjo funkcionuoti diplomuotus Lietuvos dailės terapeutus vienijanti organizacija „TerapiArta“, kuriai vadovauja prieš penkmetį šios programos studijas baigusi, o dabar joje specialybės dalykus dėstanti lektorė Aušra Sebeikaitė. Ji deleguota atstovauti programai platformoje ECArTE (European Consortium for Arts Therapies Education), populiarinančioje Lietuvos dailės terapeutų pasiekimus tarptautiniu lygiu. Už menines kompetencijas atsakingi dailės terapijos studijų specialistai sistemingai rengia programos dėstytojų, magistrantų ir absolventų dailės parodas. Pirmiausia čia minėtina tapytoja dr. Jovita Varkulevičienė, nuolatinė kuratorė ir geroji parodų dvasia.
Šiųmetė, jubiliejinė, konferencija buvo skirta programos sukaktuvėms paminėti, pasidžiaugti pasiektais rezultatais, pademonstruoti per dešimtmetį parengtų dailės terapijos specialistų profesinę patirtį, kitus mokslinius gebėjimus. Pirmoje konferencijos dalyje kalbas sakė kuruojančių institucijų vadovai prof. Jonas Audėjaitis, VDA Kauno fakulteto dekanas, ir prof. dr. Raimundas Kubilius, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas. Išsamų pranešimą, skirtą Dailės terapijos studijų programos dešimtmečiui Lietuvoje apžvelgti, skaitė dr. Jolita Rapolienė, ilgametė programos vadovė, studijų komiteto pirmininkė, be kurios pastangų sklandus šios programos funkcionavimas tiesiog neįsivaizduojamas. Prisiminimais dalijosi programą ruošusios darbo grupės dalyviai, pirmiausia jos pirmininkas doc. Algimantas Kimtys, taip pat dr. Rūta Lukošaitytė, viena iš dailės terapijos Lietuvoje pradininkių, drauge su kolegomis prisidėjusi kuriant LSMU ir VDA jungtinę magistrantūros studijų programą „Dailės terapija“. Taip pat ji skaitė mokslinį pranešimą apie metafizines ir pasąmonines individo sveikatinimo prielaidas. Garbė moderuoti renginį teko šių eilučių autoriui, taip pat dalyvavusiam programą rengusioje darbo grupėje, kartu su VDA Kauno fakulteto Humanitarinių mokslų katedros vedėja doc. dr. Vaida Almonaityte-Navickiene, studijų programoje atstovaujančia Dailės akademijos administracijai.
Dailės terapijos programos absolventės ne tik skaitė pranešimus, bet paskutinėje konferencijos dalyje vedė praktinius užsiėmimus.
Sveikinimo kalbą ir įvadinį konferencijos pranešimą pristatė Didžiosios Britanijos psichologų draugijos, taip pat Konsultavimo ir psichoterapijos asociacijos (BACP) narys psichologas, dailės terapeutas dr. Janekas Dubowsky, didelis Lietuvos ir šios programos specialistų draugas, be kurio patarimų, kitos sisteminės pagalbos Dailės terapijos programa Lietuvoje vargu ar būtų tarptautinius standartus atitinkančios kokybės ir gautų aukščiausius akreditacinius įverčius. Sveikinimo kalbą konferencijos dalyviams atsiuntė dr. Margaret Hills de Zarate, Karalienės Margaret universiteto Edinburge vyresnioji garbės dėstytoja, nuolatinė tarptautinių dailės terapijai skirtų konferencijų Lietuvoje pranešėja.
Ypač norisi pasidžiaugti, kad didžioji renginio dalis buvo skirta programos ruoštiems specialistams, pademonstravusiems mokslinį lygį, nelabai nusileidžiantį jų mokytojų ar programos steigėjų kompetencijoms. Dailininkė grafikė G. Duobienė, iliustruotų knygų vaikams autorė, dalijosi žiniomis apie dailės terapijos taikymą pasirinktoms vaikų grupėms; tapytoja J. Rinkevičienė, dirbanti dailės terapeute LSMU Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, klausytojams atskleidė kasdienių praktinių užsiėmimų ypatumus; dekoratyvinės plastikos ir stiklo menininkė, dailės terapeutė, LDTA tikroji narė G. Markauskienė konferencijoje skaitė pranešimą apie patirtis, sukauptas dirbant Kauno negalią turinčių asmenų centre „Korys“. I. Musulienė, LSMU ir VDA Dailės terapijos studijų programos absolventė ir lektorė, Akmenės sveikatos centro darbuotoja, skaitė pranešimą ir vedė praktinį seminarą: „Blerbti, tūtuoti, žvangėti – kaip žmogus gali skambėti? Aš kaip muzikos instrumentas“. Psichologė, dailės terapeutė V. Racevičienė, teikianti paslaugas Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuro klientams, supažindino klausytojus su dailės terapijos taikymo galimybėmis.
Kone visos dailės terapijos programos absolventės ne tik skaitė pranešimus, bet paskutinėje konferencijos dalyje vedė praktinius užsiėmimus, tradiciškai susilaukusius išskirtinio konferencijos svečių dėmesio. Dailės terapeutė, gamtos terapijos praktikė, menininkė V. Virbalaitė skaitė pranešimą ir vedė praktinį seminarą „Apskritimai kaip savastis“. M. Tekutienė, dirbanti su besilaukiančiosiomis, patyrusiomis gimdymo traumą, krizinį ar nutrūkusį nėštumą moterimis, skaitė pranešimą ir vedė praktinį užsiėmimą „Poreikiai“. Dailės terapijos programos absolventė R. Pribušauskienė skaitė pranešimą apie užsitęsusio gedėjimo problematiką, vedė praktinį seminarą „Koliažo technika dailės terapijoje. Aš ir kitas“. Sveikatos psichologė, LSMU ir VDA magistro studijų programos „Dailės terapija“ lektorė N. Gruodienė vedė praktinį seminarą „Kūrybinių metodų taikymas gydant priklausomybių ligas“. Keramikė, dailės terapeutė I. Rudokaitė, ypatingą dėmesį skirianti molio galimybėmis dailės terapijoje, vedė praktinį seminarą „Skrydis virš vandenyno“. Sertifikuota Europos psichologė, meno terapijos specialistė J. Cechanovičė vadovavo praktiniam seminarui „Kūrybinių metodų naudojimas problemų sprendime“.
Reikia pridurti, kad aukštųjų studijų rinką Lietuvoje neseniai papildė Vilniuje pradėjusi veikti gimininga studijų programa, kreipianti dėmesį į įvairias meno terapijos sritis, ne tik į dailės terapiją. Galima pasidžiaugti, kad nuo tol ne viena, bet dvi giminingos, nors netapačios studijų programos ruošia meno terapijos kompetencijų specialistus, inspiruoja naujus darbo rinkos poreikius. Konferencijoje praktinį seminarą vedė Vilniaus studijų programos absolventė M. Taujenienė, muzikos terapeutė, šiuo metu – Vilniaus universiteto psichodinaminių studijų praktikė.
Kone visi per dešimtmetį studijų programą Kaune baigę dailės terapeutai rado vietą darbo rinkoje, patvirtindami teigiamą studijų kokybės ir rinkos poreikių sąveiką. Ištęstinių studijų formatas, kurtas kaip papildoma galimybė tiems, kas nori studijuoti ir tęsti ankstesnes profesines veiklas, pasirodė gyvybingesnis ir labiau pageidautinas, nes didelė stojančiųjų dalis dailės terapijos studijas Kaune vertina kaip galimybę įgyti papildomų kompetencijų greta jau turimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Biudžeto išlaidos turėtų skatinti žmones dirbti1
Biudžeto išlaidų struktūra neatitinka deklaruojamų prioritetų, pabrėžia 2025 m. valstybės biudžeto projekto ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). ...
-
Kad tik nenusibaustume patys1
Kol verda aistros dėl koalicijos sudėties, man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui, rūpi ne tik Lietuvos įvaizdis partnerių akyse (visi suprantame, kad tai labai svarbu, bet čia kažką pakeisti gali tik patys naujosios koalicij...
-
Partinis bilietas – prie skrandžio2
Į praeitį svirduliuojantys valdantieji vėl plečia maloniosios vegetacijos infrastruktūrą. Aną ketvirtadienį Seimas nusprendė įsteigti nežinia kam reikalingą „transporto saugos tyrimų instituciją“. ...
-
Š. Vaitkus: vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra2
Einame užsibrėžtu tikslu pirmyn. Vienas iš Palangos strateginių prioritetų – sporto infrastruktūra. ...
-
Ilgi vienatvės šešėliai3
Kita savaitė prasidės keturių vienetukų (11 11) diena. Kinai, kuriems skaičius 1 atrodo kaip hieroglifas, reiškiantis pliką lazdą, pakrikštijo lapkričio 11-ąją Vienišių diena. Žmogus be šeimos yra tarsi lazda be š...
-
Rusijos planas po Ukrainos
Ukraina dar neįveikta. Tačiau Rusija jau laimėjo svarbiausią mūšį: su Vakarais. Sprendimų priėmėjai Vašingtone, Londone, Berlyne ir Briuselyje (ir tai tik kelios sostinės) turėjo galimybę pasipriešinti Rusijos imperializmui kar...
-
Tiesiosios žarnos koalicija1
Sovietų Sąjunga nebuvo vienintelė valstybė pasaulyje, kurios valdžia siekė sukurti naują utopinę santvarką ir išveisti naują žmonių rūšį. ...
-
Įžiebti žvakę
Vienas iš interneto dienraščio bernardinai.lt įkūrėjų, filosofas, politikas Andrius Navickas kritiniais jo vadovaujamam leidiniui laikais, maždaug prieš dešimtmetį, paskelbė tekstą, kuriame ragino, ištikus nevilčiai...
-
Migrantai ant suoliukų4
Jei žmogus miega tiesiog laiptinėje, tai ko iš tokio galima tikėtis? Nemalonumų, nesusipratimų? Juo labiau, kad tas žmogus – keistokai, neįprastai atrodantis migrantas iš Indijos. ...
-
Algoritmų krizė1
Patvoryje dėl milžiniško streso, iš miškų patekus į civilizaciją, nūnai nugaišo briedis. Gyvas padaras, netyčia užklydęs į miestą, buvo paliktas likimo valiai, tai yra gamtai, kitaip tariant, mirčiai, kaip išminti...