- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad artimiausiais metais mūsų laukia rimti iššūkiai: ES turės tapti ne vien politine, ekonomine, bet ir gynybine sąjunga. Lietuva, kurioje, anot pasaulinio laimės indekso, gyvena vieni laimingiausių žmonių, susiduria ir su kitokia realybe: rekordinė socialinė atskirtis; didžiulis atotrūkis tarp to, kaip jaučiasi jauni žmonės, ir tie, kuriems daugiau nei 60 metų. Politikų laukia sunkios užduotys. Europos komisaras mato būdų, kaip situaciją galima pakeisti į gera. Apie tai – interviu su V. Sinkevičiumi.
– Turime agresyvias kaimynes – Rusiją ir Baltarusiją. Rusija neslepia imperinių ambicijų, todėl gyventojai nesijaučia saugūs. Jūs vedate Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą į Europos Parlamento (EP) rinkimus. Ką darytumėte kitaip nei dabartiniai politikai?
– Dėl gyventojų nesaugumo jausmo dalis atsakomybės tenka panikos skleidėjams. Ne paslaptis, kad toks veikimas būdingas valdantiesiems. Dėl Lietuvos susiskaldymo ir kraštutinių jėgų keliamos grėsmės atsakomybę pirmiausia turi prisiimti arogantiški politikai, leidžiantys sau skirstyti gyventojus į vertus ir nevertus dėmesio ir atstovavimo. Mes subūrėme žmones, kurie moka dirbti demokratijai, o ne skatinti baimes ir nepasitikėjimą, o tada vaidinti gelbėtojus.
Apie Europos ir Lietuvos gynybą turime kalbėti ramiai, žadinti pasitikėjimą ES ir savo valstybe, o jas stiprinančius sprendimus priimti kasdien. Reikia kuo mažiau nepagrįstos panikos, daugiau – solidžios lyderystės, kad žmonėms nebūtų trukdoma tikėti ateitimi, kad jie galėtų ramiai dirbti, vystyti verslus, kurti ateitį ar turėti ramią senatvę. Tuo pat metu tiek ES, tiek Lietuvos ginklų pramonė turi veikti karo režimu ir tam, kad patenkintų Ukrainos gynybos poreikius, ir kad atgrasytų Rusiją nuo karo eskalavimo.
– Kaip vertinate Lietuvos žmonių socialinę, ekonominę padėtį, palyginti su kitomis Europos ir pasaulio šalimis? Kas kaltas, kad dalis visuomenės dar ilgisi sovietinių laikų ir balsuoja už prorusiškas jėgas?
– Šiemet Lietuva pagal pasaulinį laimės indeksą pateko į laimingiausių 20-uką. Mūsų jaunimas, remiantis šio indekso sudarytojais, žmonės iki 30 metų, laikomi laimingiausiais Žemės žmonėmis. Pažanga džiugina, nes per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų šalis iš tiesų padarė stulbinamą šuolį iš posovietinio bloko valstybės lygio į tvirtos Europos vidutiniokės ir net tam tikrų sričių lyderės. 2022 m. duomenimis, buvome antri ES pagal tai, kiek vidutiniškai pakilo šeimos ūkio pajamos nuo 2010 m. Tačiau mes, politikai, negalime ignoruoti fakto, kad 2022-aisiais buvome antri ir pagal pajamų nelygybę. Negalime apsimesti, kad nematome: iš 143 pasaulio valstybių pagal atotrūkį tarp to, kaip jaučiasi žmonės iki 30 metų, ir kaip jaučiasi vyresni nei 60-ies, esame aštuntoje vietoje. Faktai rodo didžiulę pajamų nelygybę, taip pat nelygybę laimės jausmo prasme. Mūsų šalies žmonės tarsi juda dviem priešingomis kryptimis vedančiais greitkeliais: vieni – į laimę ir sėkmę, t. y. kyla aukštyn. Antru greitkeliu nuo jų milžinišku greičiu į pakalnę rieda kita Lietuvos dalis. Taip neturėtų būti. Aš asmeniškai ir demokratai „Vardan Lietuvos“ jau turime strategiją, kaip mažinti „dviejų Lietuvų“ atotrūkį.
– Žmonės linkę nepasitikėti politikais, nes galvoja, kad šie nesupranta jų problemų ir daug žada tik prieš rinkimus.
– Aš pats augau tik su mama, neturėjau nei įtakingų giminių, nei pagalbos ar ryšių, todėl suprantu nusivylusius, atstumtus, ignoruojamus, išsigandusius ir neužtikrintus dėl ateities. Daug dirbau ir pasiekiau ne vien tam, kad galvočiau tik apie save. Todėl neverta abejoti dėl mano ir komandos ketinimų dirbti Lietuvai.
Dirbdamas Europos komisaru, kiekvieną dieną, akimirką žinau, kad vienintelė mano klaida gali palikti pasaulį be rezultato. Tačiau ne tik pavyko pasiekti gerų rezultatų, bet ir įgyti naujų patirčių, užmegzti ryšių, kurie ir toliau gali būti naudingi Lietuvos žmonėms.
– Iš tiesų, jūs tapote jauniausiu Lietuvoje ministru, vėliau – Europos komisaru, atstovavote 27 valstybių interesams pasaulinio lygio susitarimuose. Tai rodo, kad kompetencijų netrūksta. Ar tai reiškia, kad Lietuvos politikų darbą EP galima iš esmės kilstelėti į kitą lygį?
– Dirbdamas Europos komisaru, kiekvieną dieną, akimirką žinau, kad vienintelė mano klaida gali palikti pasaulį be rezultato. Tačiau ne tik pavyko pasiekti gerų rezultatų, bet ir įgyti naujų patirčių, užmegzti ryšių, kurie ir toliau gali būti naudingi Lietuvos žmonėms. Nenoriu nieko kritikuoti, tačiau, kaip gegužės pradžioje paskelbė įtakingas Briuselio leidinys „Politico“, dabartiniai mūsų EP nariai pagal (ne)aktyvumą atsidūrė reitingų lentelės gale. Tai ne mano darbo stilius. Stebina ir Lietuvos politikų aiškinimai žmonėms, kad vieną ar kitą jiems nepalankų įstatymą, nenaudingą tvarką padiktavo Briuselis. Susidariusi ydinga praktika dėl vidinių nesėkmių kaltę versti, neva, taip daryti liepiančiai ES. Tokie teiginiai pakerta Lietuvos žmonių pasitikėjimą ES institucijomis ir kuria klaidingą įsitikinimą, kad neverta stengtis. Niekas ES geriau nežino apie Lietuvos problemas už pačius lietuvius. Tad kas kitas, jei ne į EP deleguoti jo nariai, turėjo apie vietos (verslo, gamtines, geopolitines ir kitas) sąlygas, jų išskirtinumą informuoti Europos politikus ir aktyviai veikti Lietuvos naudai? Aktyvūs, dalykiški, gerai kalbantys užsienio kalbomis ir veiklūs politikai gali susitarti, pasiekti savo šalims naudingų įstatymų, išlygų, tačiau tai, matyt, ne visada buvo daroma. Tokia padėtis neturi kartotis, ir žmonių, kurie birželio 9 d. ateis į vyksiančius EP rinkimus, rankose yra jų pačių, jų artimųjų ir Lietuvos ateitis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ tikslas yra veikianti Europa, kurios teigiamą įtaką kiekvienas matytų kasdieniame gyvenime. Tarp kitų tikslų – didėjančios gyventojų pajamos, stresui atspari darbo rinka, gerėjanti žmogaus gyvenimo kokybė ir ilgėjanti sveiko gyvenimo trukmė, europinė pensija, orus atlyginimas, spaudimas mažinti būtiniausių produktų kainas, vaistų prieinamumo didinimas.
– Išvardykite jums prioritetines, neatidėliotinų veiksmų reikalaujančias sritis.
– Su kitais demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatais į EP identifikavome didžiausias šalies problemas. Be to, kad, kaip jau minėjome, Lietuva ir ES turėtų nedelsdama rūpintis karinės pramonės vystymu ir savo gebėjimo apsiginti stiprinimu, neatidėliotinas ir kitų žmonėms gyvybiškai svarbių problemų sprendimas. Lietuvos vaistinėse, palyginti su kitomis ES šalimis, žymiai mažesnė vaistų pasiūla, o kai kurie to paties pavadinimo vaistai Lietuvoje kainuoja kelis kartus brangiau nei kitose šalyse. Dalies efektyviai gydančių vaistų mūsų gyventojai iš viso negali įsigyti, nors kitose šalyse jais prekiaujama. Eilės pas gydytoją žmogus turėtų sulaukti ne tada, kai jau per vėlu arba liga įsisiūbavusi. Tai ne visuomenės dėmesiui pritraukti skirti žodžiai: sveikatos apsaugos sistemos sutvarkymas ir eilių sumažinimas yra ir valstybinės svarbos klausimas, nes užleistas ligas gydyti yra brangiau, o rezultatai blogesni. Prarandame vis daugiau darbingo amžiaus žmonių arba dažnas netenka darbingumo pačiame jėgų žydėjime. Mūsų pensininkai turėtų gauti europinę pensiją, o tai naudinga ir patiems pensininkams, ir valstybei. Pensijos padidėjimas padidina vartojimą, vartojimas skatina ekonomiką.
Nesvarbu, ar žmogus jaunas, ar pagyvenęs. Lietuvai reikalingi produktyvūs, mobilūs žmonės, todėl turėtume darbo rinkoje numatyti galimybių darbuotojams nuolatos tobulintis, pavyzdžiui, skirdami tam kelias darbo dienas per mėnesį. Tie laikai, kai žmonės galėdavo po kelias dešimtis metų dirbti vienoje darbo vietoje, prie to paties stalo, – praėjo. Socialinė politika privalo prisiderinti prie šios naujos realybės.
Klaida yra ištisas demografines grupes nustumti į paribius: daugybę jaunuolių, pensinio amžiaus sulaukusių žmonių. Blogai negebėti integruoti į darbo rinką ilgalaikių bedarbių, atstumti bendrapiliečius pagal savo susigalvotus priešo kriterijus, kai priešais paverčiami lojalūs žmonės dėl vyravusio pjudymo ir skaldymo. Demokratai „Vardan Lietuvos“ pasiryžę skleisti naują politikos kokybę ir gaivų požiūrį.
Politinės reklama apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ PK sąskaitos. Užs. Nr. 1891423
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuolaidų ir dovanų dienos „Megoje“ – jau lapkričio 29–30 d.
Juodojo penktadienio (angl. Black Friday) išpardavimai jau spėjo tapti viena laukiamiausių prekybos švenčių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – per paskutinį lapkričio penktadienį vykstantį išpardavimą prekybininkai linkę ...
-
Švenčionių gatvėje – daug policijos pareigūnų ir ribojamas eismas4
Kauniečiai ketvirtadienį atkreipė dėmesį į policijos pareigūnus Švenčionių gatvėje. ...
-
Kauno senamiestis turės eglutę: ją kūrė J. Šmidtienė31
Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, senamiestyje, bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų. ...
-
Sostinės policijai vadovaus dabartinis Kauno pareigūnų viršininkas M. Baršys2
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (AVPK) vadovaus Kauno AVPK viršininko pareigas einantis Mindaugas Baršys. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė2
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...
-
„Pienocentro“ darkytojai bando teisintis43
Paveldosaugininkams sustabdžius „Pienocentro“ tvarkybos darbus, skaičiuojama galima pastatui padaryta žala, nes tinkas buvo purškiamas, o ne tepamas, kaip to reikalavo patvirtintas projektas. Tarpukario modernizmo perlo rangovai įsitikin...
-
Projekto „Saugus vaikas“ baigiamasis renginys: mums rūpi vaikų traumų prevencija
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo įstaigomis, baigė įgyvendinti projektą SAUGUS VAIKAS, skirtą vaikų traumų prevencijai. Projektas finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ...
-
Ugniagesiai skubėjo prie Kauno pilies: teko atjungti kalėdines lemputes
Trečiadienio pavakarę ugniagesiai gelbėtojai vyko prie Kauno pilies. ...
-
Šilainiuose – nerimas: grįžo miklus veikėjas
Nors Šilainiai tirštai užstatyti, čia dar planuojami nauji daugiabučiai. Gyventojai nerimauja, kad taip naikinamos paskutinės gyvenimo kokybei būtinos erdvės. ...
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą293
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...