J.Brėdikis – vienas iš širdies chirurgijos pradininkų Lietuvoje, sukūręs visą pionierių, dribančių atskirose širdies elektrofiziologijos, elektrostimuliacijos srityse komandą, žinomą visame pasaulyje. Vienas garsiausių J.Brėdikio mokinių – kardiochirurgas LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

Pasak jo, J.Brėdikis buvo labai paprastas ir nuoširdus, atviras žmogus, tačiau nuolatos ieškantis sprendimų, naujovių. Akademikas paskelbė apie 800 mokslinių darbų, buvo daugiau kaip 60 kardiologijos srities išradimų autorius. R.Benečio teigimu, kai kuriais jų naudojasi ir šiuolaikinė medicina.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Profesorius sukūrė daug išradimų, turėjo daug racionalizacinių pasiūlymų, kurie buvo įgyvendinti. Dalis šių išradimų tapo pagrindu įvairiems kompiuteriniams algoritmams, kurie per kompiuterines programas yra integruoti į šiuolaikinius elektrokardiostimuliatorius. Galbūt jie tam tikrą metamorfozę yra praėję, tapę sudėtingesni, galbūt jų pagrindu yra sukurti kiti dalykai, kiti priėjimo būdai, uždari širdies gydymo metodai, – sakė R.Benetis. – Apskirtai mes tokių operacijų nebedarome jau kuris laikas, bet tuo momentu tai buvo naujovė, išradimas, ir mes tuo naudojomės. Kai išvykau į užsienį, aš pats tuos metodus taikiau ir mokiau kitus – kolegas Danijoje, Švedijoje – kaip jais naudotis.“

ELTOS nuotr.

Pasak LSMU rektoriaus, kai kurie J.Brėdikio išradimai elektrofiziologijoje naudojami ir šiandien. Visuomenėje bei žiniasklaidoje jį įprasta vadinti „kardiochirurgijos legenda“.

„Kasdiene malda dėkojau už gyvenimą, gautą kaip dovaną, ir už svarbiausius man suteiktus gebėjimus – kūrybinius gebėjimus. Tokiu būdu galėjau atiduoti tarsi duoklę Didžiajam Kūrėjui, o pats sukurti naujus širdies chirurginių operacijų metodus, vėliau – originalias savo idėjas atspindėti beletristikos knygose. Džiaugiuosi, kad esu tarp žmonių, kuriuos aš myliu, ir kurie mane myli, ir kad subtiliuoju būdu galėsime susitikti. Deja, aš nedažnai esu pasakęs „myliu“.

Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti Jį ir dėkoti“, – tokius žodžius 2021 m. rugpjūčio 4 dieną sakė J. Brėdikis.

Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti Jį ir dėkoti.

Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus Jurgis gimė 1929 metų balandžio 30 dieną Prahoje. 1946-aisiais baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą, 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. Studijas baigęs, buvo šio instituto (nuo 1998 m. – Kauno medicinos universiteto) dėstytojas. 1954–1957 m. – Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. tapo medicinos mokslų daktaru. 1964–1990 m. dirbo KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėju. Nuo 1966 m. J. Brėdikis – profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. – kardiochirurginės klinikos vadovas. 2006 m. jam suteiktas LSMU profesoriaus emerito vardas.

1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje profesorius J, Brėdikis dirbo sveikatos apsaugos ministru, 1995–1998 m. – ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje, o 1995–1997 m. – Turkijoje.

1986 m. – Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas.

Prof. Jurgis Brėdikis priklausė Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos, taip pat Europos kardiotorakalinės chirurgijos draugijoms. Žinomas šalies medikas sukūrė daugelį naujų diagnostikos ir gydymo būdų, tyrė ir kardiochirurgijoje taikė elektronikos metodus, lazerį. Per savo gyvenimą profesorius sukūrė daugiau kaip 60 išradimų, Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą, parašė 13 monografijų bei vadovėlių, domėjosi Rytų tradicine medicina“, – pabrėžiama LSMU pranešime.

Savo gyvenime profesorius J. Brėdikis daug dėmesio skyrė ir sportui – jaunystėje, 1951 metais, tapo Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionu. Sporte įgyta ištvermė ir jėga jam ne kartą padėjo ir darbe. Jis sakė, kad chirurgas turi būti fiziškai stiprus, nes kartais operacija gali trukti ne vieną ar dvi, o net trylika valandų. Tiek truko ilgiausia paties profesoriaus atlikta operacija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prof. Jurgis Brėdikis už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Olimpinė žvaigždė“. Už kovą prieš rūkymą 1994-aisiais jam buvo įteiktas Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apdovanojimas. 2005 m. Užsienio reikalų ministerija profesorių apdovanojo už partnerystę stojant į Europos Sąjungą ir NATO.

Du kartus prof. Jurgis Brėdikis pelnė Kauno miesto apdovanojimą „Gerumo kristalas“, buvo Kauno miesto garbės pilietis, 2009 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.

Atsisveikinti su akademiku galima rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, iki 20 val. laidojimo namuose „Tylos namai“ (Jonavos g. 220, Kaunas). Laidotuvės vyks rugpjūčio 20 d. 12 val. Petrašiūnų kapinėse. Norinčiųjų atsisveikinti artimieji prašo atnešti ne daugiau kaip vieną gėlės žiedą.