Kas jie – mažieji Kauno eglės mezgėjai?

Didžiulės kišenės įspūdingos Kauno Kalėdų eglės drabužio viduje numegztos regėjimo negalią turinčių vaikų rankomis. "Tai šilčiausia ir geriausia, kas gali būti", – vaikų darbą įvertino žaliaskarės Rotušės a. autorė Jolanta Šmidtienė.

Didžiulės kišenės įspūdingos Kauno Kalėdų eglės drabužio viduje numegztos regėjimo negalią turinčių vaikų rankomis. "Tai šilčiausia ir geriausia, kas gali būti", – vaikų darbą įvertino žaliaskarės Rotušės a. autorė Jolanta Šmidtienė.

Ši – gražiausia

Marija, Marius, Diana ir Gražina Rotušės a. pakėlę galvas žavėjosi megzta Kalėdų egle. Tik po geros pauzės pirmas prabilo Marius. "Man, ko gero, šiemetė eglė gražiausia. Taip įdomiai sugalvota iš tų maišiukų imti ir megzti", – nenuleisdamas žvilgsnio nuo spindinčio baltumo bėrė Marius.

Šie vaikai tris savaites laisvu nuo mokslo ir privalomų užsiėmimų metu mezgė Kalėdų eglei drabužį. "Aš taip neišskirčiau, kuri gražiausia. Visos paskutinių ketverių metų eglės savaip įdomios", – dvynį brolį nutraukė Marija.

"Man tai šita", – neatplėšdama akių nuo eglės nukirto Gražina. Vaikus į Rotušės a. atlydėjusi mokytoja švelniai šyptelėjo. "Aš nujaučiu, kodėl Gražinutei šita gražiausia. Ji balta, todėl Gražinutė ją geriausiai įžiūri", – patikslino mokytoja Teresė Pangonienė.

Gyrė pagalbininkus

Šie keturi vaikai mokosi Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Visi jie turi didesnę ar mažesnę regėjimo negalią, tačiau jie noriai dalyvauja puošiant Kauno Kalėdų eglę.
"Jų net nereikia kviesti. Jie patys ateina. Ir jau ketveri metai mes dirbame kartu", – pasakojo Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovė J.Šmidtienė. Vaikai iš maišelių mezgė mažus gabaliukus. Menininkė juokėsi, kad kitą kartą būtent tų mažų gabaliukų labiausiai reikia.

"Tie gabaliukai, rodos, nelabai reikšmingi, bet be jų neišsiverti. Iš vaikų numegztų gabaliukų sukurtos ne tik kišenės eglės viduje. Vaikai mezgė lygiai, o mes jau ant jų numegztų gabaliukų uždėjome raštus", – vaikų indėlį apibūdino J.Šmidtienė. Menininkė šiukštu neleido nuvertinti vaikų indėlio, nes kad ir mažiausias darbelis, tačiau visada atranda savo vietą.

Svarbus įvykis

Jaunieji mezgėjai, vaikštinėdami aplink nuostabiausiais nėriniais spindinčią eglę, ginčijosi, kad jie nepuošė jos, o tik prisidėjo prie puošybos. "Kuklinasi vaikai. Jie visada tokie", – šypsojosi prieš keletą metų silpnaregių vaikų ir menininkų draugystei tarpininkavusi Kauno M.K.Čiurlionio Lions klubo narė Sigita Gaučienė.

Vaikams labai svarbu jaustis reikalingiems. Svarbu, kad aplinkiniai priimtų juos tokius, kokie jie yra. Kalėdų eglės puošimas šiems ir kitiems prie darbo prisidėjusiems Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro vaikams didžiulis įvykis.

Įsijungę į eglės puošybos procesą vaikai išsiveržia iš jiems įprasto rato. Išsiveržia kupini pačių gražiausių jausmų. "Puošdamas aš atidaviau miestui dalelę širdies", – atsargiai rinkdamas žodžius atsivėrė 17-metis Marius.

Įvairiausi pomėgiai

Pagrindinė mezgėja šioje kompanijoje Mariaus sesė dvynė Marija. Mergaitė neslėpė – iš pradžių ant specialių staklių numegztas mezginys buvo suveržtas. Neįprasta medžiaga – polietilenas, tai ne įprasti mezgimo siūlai. Tačiau Marija tvirtino, kad ilgai netrukus išmoko tinkamai megzti. "Man nebuvo sunku, aš tai dariau iš smagumo", – šypsojosi mergaitė.

Tiesa, laiko šis darbas atėmė nemažai. "Per dieną tris kišenes numezgiau, tačiau tuo metu daugiau beveik nieko ir nedariau", – pečiais truktelėjo Marija. Ji mokosi 10-oje klasėje. Lanko baseiną, mėgsta dainuoti, šokti. Su broliu keturiomis rankomis groja fortepijonu ir saksofonu. Moka megzti ne tik puošmenas eglei, bet ir kojines, šalikus, megztinius.

"Aš mėgsta chemiją, – apie save pasakojo Marius. – Esu antras mokykloje po tokio vieno vaiko, tačiau mano pranašumas, kad aš vienintelis sprendžiu tokias lygtis, kokių niekas kitas nesprendžia. Baigiau muzikos mokyklą, todėl moku groti saksofonu ir fortepijonu. Labai mėgstu improvizuoti."

Paslapčių kišenės

Šie vaikai – ne kauniečiai. Marija ir Marius į Kauną atvažiuoja iš Kalvarijos vaikų globos namų. Gražina – iš netoli Veliuonos esančio kaimo. Diana su dar dviem broliais atvažiuoja iš Ruklos. "Per keturiolika  darbo metų užsiauginau šituos vaikus. Jie labai geri", – apie auklėtinius kalbėjo mokytoja T.Pangonienė.

Mokytoja su vaikais džiaugėsi, kad jie tokie reikalingi, kad darydami tai, kas jiems įdomu, gražu ir gera, džiugins ir atėjusiuosius prie gražiosios eglės. Vaikai ilgai nedvejojo, kas turėtų atsirasti jų megztose žaliaskarės kišenėse. "Laiškai. Patys įvairiausi laiškai ir saldainiai", – kone vienbalsiai pratarė vaikai,  patvirtindami eglės autorės J.Šmidtienės idėją.

"Mes turime rėmėjų, kurie, tikimės, užpildys tas kišenes saldainiais ir, be jokios abejonės, nepamirš mūsų mažųjų mezgėjų", – neabejojo menininkė. Pernai laišką Brailio raštu Kalėdų Seneliui ir Angelui rašė taip pat šie vaikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mn

mn portretas
ir aš noriu tiems vaikams perduoti saldainių. Ačiū už nuorodą kur jų ieškoti. Ačiū vaikai, jūs - nuostabūs. Gal kai kurie jau dideli vaikai, bet kokios šiltos jūsų širdelės. Ačiū už darbštumą, už tokį įdomų, nuostabų Kalėdinį stebuklą.

kite

kite portretas
tikrai saunuoliai,aciu jiems uz grozi;)

to Onutė

to Onutė portretas
suraskite internete tos mokyklos telefoną, paskambinkite ir sutarsite, kaip perduoti tiems vaikams saldainius :) kaip smagu :) kuo toliau, tuo gražiau :)geras jausmas ir ketinimai :)
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių