- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakar įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas garantuos, kad dar bent dvejus metus daugiabučių namų renovacijai nepristigs lėšų ir procesas bus sklandus.
Pokalbis su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku ne tik apie renovaciją, bet ir apie kitus kauniečiams rūpimus klausimus: Kauno marių būklę, kovą su brakonieriais.
Pasirašė sutartį
– Vakar kartu su Finansų ministerija ir Europos investicijų banku pasirašėte trišalę sutartį, kuria įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas. Kodėl jis reikalingas?
– Ši sutartis leidžia toliau tęsti daugiabučių namų renovaciją, nes mūsų turimi ištekliai buvo pasiekę ribą. Renovacijos projektams mes iš klimato kaitos programos teikiame negrąžinamą paramą. Į šį fondą surenkami pinigai pardavus aplinkos taršos leidimus, kurių paklausa ir kaina šiuo metu yra nedidelė. Kad bankai teiktų lengvatines paskolas, dabar suformuotas 100 mln. eurų garantinis fondas, kuris nesėkmės atveju garantuotų padengti nuostolius.
Praktika rodo, kad renovacijos projektai dažniausiai vyksta sklandžiai, nes pasitikėjimą įgavo ir patys gyventojai, ir bankai. Dabar jau turėdami apie 1,2 tūkst. renovuotų namų, dar antrą tiek yra tvarkomi. Šiemet jau renovuota apie 500 namų, dar apie 400 planuojame baigti ir už visa tai proceso dalyviams reikia sumokėti.
Turėdami šiuos skaičius, mes prognozavome, kad maždaug kitų metų viduryje turėtume rimtų problemų dėl projektų finansavimo. Pasirašius šią sutartį, galima sakyti, kad horizontas nusikėlė dar dvejiems metams į priekį. Be jokios abejonės, poreikis renovuoti namus yra labai didelis ir užtruks, kol viskas bus sutvarkyta, tačiau dabar galime papildomai pakviesti rengti projektus per 1,5 tūkst. namų. Iki 2018 m. turime rasti kitą finansinį sprendimą, kuris užtikrintų tolesnį programos finansavimą, o kol kas šis procesas turėtų vykti sklandžiai.
Žinoma, jau pradeda grįžti investuoti pinigai. Jau grįžo apie 10 mln. eurų, kurie vėl investuojami į renovacijos procesą.
– Kaip Kaune vyksta daugiabučių namų renovacijos procesas?
– Kaunas atrodo neprastai. Kauniečiai jau pasirengė daugiau kaip 300 investicinių planų, 66 projektai yra visiškai įgyvendinti. Šiuo metu apie 100 projektų yra vykdoma ir iki Naujųjų metų turėtų būti baigti. Tai normali apimti.
Žinoma, Kaunas yra didelis miestas, dideli ir poreikiai, tačiau daugiabučių namų renovacija vyksta pagal galimybes. Kaune šis procesas išjudėjo tik pastaraisiais metais. Kituose didmiesčiuose vienu metu renovacijos procesas sunkiai judėjo, bet dabar reikalai pasitaisė.
Kaunas intensyviai rengiasi ir kvartalinei renovacijai. Šias idėjas man yra ir Kauno meras su komanda pristatęs. Kitais metais kviečiame 500 namų, Kaunui, šalia jau vykdomų, tenka papildomai dar devyniolika projektų, tad procesas vyksta sklandžiai, kitais metais miestas galėtų tikėtis finansavimo ir kvartalinei renovacijai.
Vandens telkiniai atsigauna
– Kauniečiams aktualus dar vienas klausimas. Vėl pasigirsta kalbų, kad Kauno mariose reikėtų atnaujinti verslinę žvejybą. Prieš kelerius metus tam kategoriškai prieštaravote. Kokios nuomonės laikotės dabar?
– Viskas bangelėmis – tai nurimsta, tai verslininkai vėl kelia bangas ir nori žvejoti nelimituotai. Kol kas laikomės griežtos nuomonės, kad nuostata nesikeičia. Vandens telkiniuose, tarp jų ir Kauno mariose, verslinė žvejyba yra draudžiama.
Turime maždaug 300 vidaus vandens telkinių tyrimų rezultatus ir akivaizdu, kad žuvų išteklių būklė labai gerėja. Tą mums sako ir žvejai mėgėjai, žvejojantys meškerėmis. Tik uždraudus verslinę žvejybą, žuvų ištekliai pradėjo augti. Pačios žuvys yra iki pusantro karto didesnės. Nuolat atliekame tuos tyrimus ir matome naudą.
Kita vertus, verslinė žvejyba nėra visiškai uždrausta. Leidžiama specializuota žvejyba, bet buvo problema, kad verslininkai pagaudavo žymiai daugiau nei parodydavo, trūko kontrolės. Visa verslinė žvejyba sumokėdavo valstybei žymiai mažiau, nei dabar sumoka mėgėjai. Svarbu pažymėti, kad viską, ką mes surenkame iš mėgėjų žvejų, vėl investuojame į tvenkinių įžuvinimą.
Mūsų tikslas, kad visa Lietuva būtų žvejybos rojumi, tačiau dabar turime leisti vandens telkiniams atsigauti ir atkurti išteklius. Nuo to laiko, kai buvo uždrausta verslinė žvejyba vidaus vandenyse, Kauno mariose žuvų padaugėjo maždaug dvigubai.
– Ar pagerėjo bendra Kauno marių būklė?
– Kaip tik mokslininkai baigė tyrimą ir laukiame patikslinimo apie vandens būklę. Galiu pasakyti, kad turime daugiau vandens telkinių, kur vandens būklė yra daug prastesnė nei Kauno marių, nes čia yra tekantis vanduo. Mano žiniomis, Kauno marių būklė nėra pablogėjusi, tačiau kyla diskusijų, kaip dar pagerinti padėtį. Vienas iš siūlymų – mechaniškai valyti dumblą.
Brakonierių mažėja
– Kokia situacija su brakonieriais ir gamtos teršėjais? Ar aplink Kauno marias jų daugėja, ar mažėja?
– Aplinkos ministerija pastaraisiais metais labai sugriežtino kontrolę. Departamentai vykdo reidus, turi įvairios technikos, kuri leidžia ieškoti brakonierių. Seniau jie nerizikavo, kad bus sugauti, o baudas apsimokėjo tiesiog sumokėti ir toliau brakonieriauti. Dabar situacija pasikeitusi ir baudos beveik dešimt kartų didesnės.
Gyventojai gali bendruoju pagalbos telefonu pranešti apie gamtai daromą žalą, taip pat veikia būdravimo sistema, kai aplinkosaugininkai ne darbo metu yra pasiruošę vykti į įvykį. Tai leido specialistams vietą pasiekti per 20 minučių, nes važiuoja tas, kuris yra arčiausiai, todėl pažeidimų akivaizdžiai mažėja.
Mes baudų surenkame ir brakonierių pagauname daugiau, nes geriau fiksuojame. Brakonieriaujančiųjų mažėja, mūsų žvejai ir medžiotojai darosi sąmoningesni. Liko tik tie pažeidėjai, kurie turi priklausomybę ir yra ligoniai, nesuprantantys, jog už draudžiamu laiku pagautą lašišą sumokės tiek, kad galėtų ją valgyti ištisus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Metų mokytojo premija – ir Kauno pedagogui
Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį įteikė apdovanojimus aštuoniems Metų mokytojams, taip pat Meilės Lukšienės premiją ir lituanistinio švietimo mokytojo (d...
-
Kaune pradedamos Ašigalio gatvės viaduko statybos virš Vilnius–Klaipėda magistralės2
Kaune pradedamos Ašigalio gatvės viaduko su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis statybos virš automagistralės Vilnius–Klaipėda. Kitapus Islandijos plento beveik dviejų hektarų plote jau baigiami statybų teritorijos paruošimo da...
-
Prezidentas į Genocido centro tarybą siūlo Kauno IX forto muziejaus direktorių6
Prezidentas Gitanas Nausėdą į formuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybą siūlo Kauno IX forto direktoriaus Mariaus Pečiulio kandidatūrą, pranešė Prezidentūra. ...
-
Labai svarbi žinia! Kaunas kviečia prisidėti prie Kalėdų stebuklo – ieško eglės8
Šiais metais kauniečius ir miesto svečius į kalėdinį miestelį vilios gyva eglė. Kauno miesto savivaldybė ieško, kas galėtų padovanoti gražiai nuaugusią ir mišku kvepiančią žaliaskarę. Gal kažkam kieme spygliuotoji gražuol...
-
Prie savivaldybės pastato – svarbi ir jautri padėka donorams2
Spalio 4-ąją minima Europos organų donorytės diena. Siekiant padėkoti žmonėms, kurie sunkiausią gyvenimo akimirką apsisprendžia padėti kitiems ir paaukoja artimiausių žmonių organus, miesto savivaldybė siunčia jautrią žinutę. ...
-
„Megos“ dovanų kortelių pirkėjams – maloni staigmena
Sveikatos specialistai pripažįsta, kad haloterapija, arba druskų terapija, turi gydomąją galią, todėl lankymasis druskų kambaryje gali padidinti organizmo atsparumą virusams ir bakterijoms, sumažinti astmos ir alergijos simptomus, nuraminti odos užd...
-
Prieš Eurolygos rungtynes Kaune – automobilių spūstys11
Šiandien Kauno „Žalgiris“ pradeda Eurolygos sezoną. Žalgiriečiai savo aikštėje 20 val. žais rungtynes su „Barcelona“. Dėl šios priežasties miesto centre ir kitose vietose susidarė automobilių spūstys. ...
-
Medicinos revoliucija Kaune: bus kuriami vaistai nepagydomoms ligoms gydyti34
Laikinoji sostinė nuo šiol turi savo vadinamąjį Silicio slėnį, įsikūrusį Aleksote ir gavusį „Alex“ pavadinimą. Pirmoji čia įsikūrusi įmonė tikisi, kad jų kuriami vaistai sukels revoliuciją medicinoje gydant nepagydomas ligas...
-
Sparčiausia NT plėtra – kairiajame Nemuno krante: į SBA vystomą rajoną investuos per 250 mln. eurų12
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų perspektyviausiu ir sparčiausiai besiplečiančiu rajonu Kaune vadinamas kairysis Nemuno krantas per ateinančius 6 metus sulauks kelių šimtų milijonų eurų investicijų. SBA grupės NT bendrovė „SBA Urban&l...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: kur prasidėjo Dainų šventės ir Kauno vandentiekio istorija
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...