Į renginį atvykę festivalio gerbėjai pirmiausia papuolė į XIX a. miesto stiliaus šventę grafo Juozapo Godlevskio Aleksoto dvare, kurią vainikavo Volfgango Amadėjaus Mocarto kūriniai, atliekami Lietuvos kamerinio orkestro.

Svečius pasitinka dvaro liokajai, po sodą vaikšto grafo svečiai, mokytoja vienuolė vedžioja būrelį vaikų, grafo mokyklėlės auklėtinių. Dvaro ekonomė kviečia į trumpą ekskursiją, kurios metu liejasi įvairiausios istorijos. Čia pat fotografas improvizuotoje XIX a. fotoatelje pasirengęs įamžinti kiekvieną subtiliame dvaro fone.

To laikmečio šventės neapsiėjo be šokių. Grafo kvietimu susirinkusieji kviečiami drauge su dvariškiais sušokti polonezą.

Tokia netradicinė įžanga į Pažaislio muzikos festivalio koncertą organizuojama pirmą kartą. „Mėginame keisti jau nusistovėjusius įpročius, kad organizuojame, atvažiuoja muzikantai, visi susirenka į koncertą, paploja ir išsiskirstome. Į festivalio renginius įtraukiame vietos bendruomenę“, - pasakojo Kauno valstybinės filharmonijos vadovo pavaduotoja Lina Balčiūnaitė.

Aleksoto bendruomenei buvo patikėta įžanginė renginio dalis – miesto šventė. Tokia mintis nebuvo atsitiktinė. Aleksoto bendruomenė Botanikos sode yra rengusi ne vieną šventę grafo J. Godlevskio laikų dvasia.

„Mes norėjome parodyti, kad dvare vyksta gyvenimas. Yra grafas, ir grafienė, veikianti vaikų mokyklėlė, kažkas irstosi valtele“, - tuoj po festivalio organizatorių pasiūlymo kilusiomis, o dabar jau ir įgyvendintomis, mintimis dalinosi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Seniūnė neslėpė, kad bene sunkiausia buvo išmokti šokti polonezą. Teko paplušėti gerą mėnesį, kad patys pramokę šokti Aleksoto bendruomenės nariai galėtų pakvieti šokti, o jei reikia ir pamokyti į grafo šventę susirinkusius svečius.

Galiausiai XIX amžiaus stiliaus miesto šventė užleido vietą to paties laikmečio V. A. Mocarto muzikai. Vienam iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos orkestrų, profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurtam Lietuvos kameriniam orkestrui dirigavo Vokietijos radijo Sarbruckeno-Kaizerslauterno filharmonijos orkestro solo obojininkas Vilmantas Kaliūnas.

Vieną dieną rankose laikantis obojų, o kitą – batutą, teigiama asmenine charizma ir intriguojamais, išraiškingais, daugiaplaniais pasirodymais dirigento amplua, vis labiau didina savo talento gerbėjų būrį. Spaudoje apie jį atsiliepiama kaip apie tobulą dirigentą, valdantį orkestrą taupiais mostais, kuris publiką sukausto juntama dirigavimo aistra bei tiesiog neįtikėtinu įsijautimu ir trykštančiu muzikavimo džiaugsmu užkrečia orkestrantus.

Magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigianti solistė Lina Dambrauskaitė šį pavasarį laimėjo atranką tarp kone devynių šimtų kandidatų ir įstojo į ne vieno žymaus solisto sėkmę nulėmusią mokyklą – Londono Karališkosios muzikos akademijos operos studiją. Švelnaus tembro soprano savininkė su orkestru perkėlė klausytojus į „Užburtąjį muzikos sodą“.