Veiklos retrospektyva

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, kuris iš pradžių vadinosi Išeivijos studijų centru, buvo įkurtas 1994 m. Per tris dešimtmečius jis tapo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žinoma institucija, ne tik kaupiančia ir tyrinėjančia diasporos archyvinį palikimą, tačiau ir mezgančia stiprius ryšius su pasaulio lietuviais. Dėka Lietuvių išeivijos institute sukaupto archyvinio paveldo ir čia vykdomų mokslinių tyrimų, VDU susiformavo visa lietuvių diasporos istorijos tyrimų mokykla.

Minint svarbų jubiliejų, lapkričio pradžioje institute vyko konferencija „Lietuvių diasporos tyrinėjimai: platėjantys akiračiai ir ateities iššūkiai“, kurios metu buvo pristatyta įstaigos istorijai skirta paroda, įsikūrė naujos archyvų saugojimo patalpos ir Broniaus Kviklio vardo kambario-skaityklos atidarymas.

Pasak istorikės, instituto mokslo darbuotojos dr. Daivos Dapkutės, parodos pavadinimas simboliškai atspindi įstaigos istoriją. Per tris dešimtmečius keitėsi ne tik instituto pavadinimas, bet ir vieta. Iš pradžių jis buvo įsikūręs K. Donelaičio g. 52 pusrūsyje (ten dabar įsikūrusi VDU biblioteka), vėliau migravo po skirtingus aukštus ir pastatus. Pradžia nebuvo lengva – trūko patalpų ir darbuotojų. Ilgą laiką vieninteliu įstaigos darbuotoju, tvarkančiu didžiulę Broniaus Kviklio kolekciją, buvo istorikas Linas Saldukas (1970-2014 m.), o dabartinis instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius daug darbų atlikdavo be atlygio, tiesiog vedinas idealizmo.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos atspindi turiningą tris dešimtmečius trunkančią instituto veiklos istoriją, pasakoja apie organizuotus renginius, parodas ir konferencijas, išleistas knygas, susitikimus su žymiais išeiviais ir kitais svečiais. Iš fotografijų žvelgia su institutu glaudžius ryšius palaikantis prezidentas Valdas Adamkus, čia lankęsis menininkas Jonas Mekas, rašytojas Tomas Venclova, visuomenės veikėjas, žurnalistas Vytautas Zalatorius, rašytojas Bernardas Brazdžionis, diplomatas Kazys Lozoraitis ir kiti. Parodoje taip pat pagerbti gyvųjų pasaulį jau palikę buvę instituto darbuotojai: filosofas Leonidas Donskis, žurnalistas Mykolas Drunga, pirmasis įstaigos darbuotojas ir istorikas Linas Saldukas.

Įamžinimas: naujai atvertame B. Kviklio kambaryje-skaitykloje pagerbiamas žymusis išeivijos žurnalistas ir kolekcininkas, eksponuojama jo surinkta įvairių pasaulio lietuvių draugijų simbolika, išeivijos lietuviams priklausę daiktai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Netikėti eksponatai

Parodoje galima pamatyti ir keletą įdomių eksponatų, į Institutą atkeliavusių įvairiais keliais ir galinčių papasakoti ne vieną įdomią istoriją. Pavyzdžiui, fotografo Algimanto Kezio fotoaparatą „Leica“, kuriuo praėjusio amžiaus antrojoje pusėje menininkas sukūrė savo svarbiausias menines miestovaizdžių fotografijas. Prieš pat mirtį fotografas šią relikviją perdavė JAV jį aplankiusiam prof. E. Aleksandravičiui.

Žvilgsnį traukia ir raudona plyta su nupieštu kūju ir pjautuvu. Dr. D. Dapkutė pasakoja, kad šis eksponatas liudija XX a. 7–8 dešimtmečiuose išeivijoje virusius ginčus dėl ryšių su sovietine Lietuva: ar reikėtų bendrauti, ar tokie ryšiai nepakenks išeivijoje vykdomai Lietuvos laisvės bylai ir nepriklausomybės siekiui? Vieniems atrodė, kad bendravimas su okupuotos Lietuvos lietuviais yra svarbus tiek Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, tiek pačiai išeivijai. Sovietinėje Lietuvoje apsilankę išeiviai gali atnešti vietos žmonėms vakarietiškos „laisvės deguonies“, laisvės vėjo, o okupacijos sąlygomis gyvenantiems lietuviams būtų naudinga bent trumpam ištrūkti į Vakarus ir iš arčiau susipažinti su vakarietiška kultūra. Kita dalis išeivių į tokį bendravimą žvelgė skeptiškai, teigdami, kad kol Lietuva yra okupuota, reikėtų vengti kontakto su ja. Būta daug nepasitikėjimo ir baimės.

1979 m. Čikagoje koncertą surengė Lietuvos operos solistas Vaclovas Daunoras. Prieš ryšius su sovietine Lietuva pasisakantys protestuotojai koncerto metu išdaužė langą, pro jį įmesdami eksponuojamą plytą. Laimei, niekas nenukentėjo. Šią plytą išsaugojo ir Išeivijos institutui perdavė Romas ir Nerija Kasparai.

Keletas eksponatų atvyko iš išeivijoje veikusių lietuviškų barų. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojamas plaktukas iš baro Čikagoje, kur jį barmenas visada laikydavo stalčiuje po baru, jei prireiktų savigynai. Taip pat iš JAV veikusių lietuviškų barų atkeliavo knygutės, kuriose lankytojai palikdavo savo linkėjimus.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Sukauptas turtas

Apie nuolatinius instituto pokyčius byloja eksponuojamos anksčiau įstaigoje veikusių bibliotekų, centrų, skaityklų ir fondų pavadinimų lentelės. Galima pamatyti ir garsaus skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtą išeivijos sociologo ir kultūrologo Vytauto Kavolio bareljefą, kabojusį buvusiame jo vardo tarpdisciplininių studijų centre. V. Kavolis (1930-1996 m.) suvaidino itin svarbų vaidmenį instituto įkūrimo istorijoje, aktyviai prisidėjo prie jo idėjinės vizijos ir padėjo pagrindą įstaigos strategijai. Parodoje galima išvysti V. Kavolio prof. E. Aleksandravičiui rašytą laišką, kuriame jis skatina steigti egzilio intelektualinę istoriją tyrinėjantį studijų centrą.

Taip pat eksponuojamos visos per 30 metų instituto išleistos knygos ir visi diasporos studijoms skirti žurnalo „Oikos“ numeriai. Dr. D. Dapkutė juokiasi, kad patys darbuotojai nustebo pamatę, kiek institutas per šiuos tris dešimtmečius išleido knygų. Pabandžius visas darbuotojų išleistas knygas sudėti į vieną vietą, pasirodė, kad eksponavimui neužteks vieno didelio stalo, prireikė dar dviejų.

Galima sakyti, kad jis buvo ne tiek kolekcininkas, kiek svarbių relikvijų gelbėtojas.

Viena pirmųjų instituto išleistų knygų – Antano Smetonos 1940–1944 m. korespondencijos rinkinys (1999 m.). Prezidento laiškai į institutą atkeliavo su lietuvių išeivijos žurnalisto, kolekcionieriaus Broniaus Kviklio (1913–1990 m.) archyvu. Jį perdavusios žurnalisto dukros prašė prezidento A. Smetonos korespondencijos nelaikyti uždarius archyve ir ja dalytis. Tad prof. E. Aleksandravičiui kilo idėja visus laiškus sudėti į knygą ir tokiu būdu juos padaryti prieinamus visiems. Leidinys „Antano Smetonos korespondencija 1940-1944 m.“ pradėjo „Egzodo archyvo“ knygų seriją, kurią šiuo metu sudaro dešimt tomų.

Jubiliejaus proga instituto darbuotojai kviečia apsilankius parodoje sau pasidovanoti norimą knygą už simbolinę kainą. Šalia leidinių ekspozicijos stūkso „knygų kalnas“, iš kurio galima išsirinkti sau įdomią asmeninę dovaną.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Pagerbė žymų išeivį

Švenčiant jubiliejų taip pat atidaryta naujoji archyvų saugykla, kurioje sutalpinti visi instituto saugomi išeivijos archyvai. Iki tol jie buvo laikomi keliose skirtingose vietose. Greta naujosios archyvų patalpos įrengta ir naujutėlė B. Kviklio vardo skaitykla-kambarys. Skaitykla ne veltui pavadinta šio išeivijos žurnalisto vardu – artimųjų padovanota jo kolekcija labai prisidėjo prie instituto įkūrimo. Ši asmenybė Lietuvoje yra nepelnytai primiršta, tad instituto darbuotojai nori jai skirti daugiau dėmesio.

S. Daukanto gatvėje įsikūrusia skaitykla galės naudotis ne tik instituto darbuotojai, tačiau ir išeivijos studijų studentai, Lietuvos ir užsienio tyrėjai. Kadangi archyvų saugojimo patalpa visai šalia, bus dar patogiau tyrinėti pasirinktą fondą.

B. Kviklio kambarį-skaityklą puošia istorinės nuotraukos iš žurnalisto archyvo, vaizduojančios įvairius pasaulio lietuvių bendruomenių renginius, draugijų susibūrimus. Pavyzdžiui, 1941 m. A. Smetonos sutikimą Niujorke, 1963 m. pasaulio lietuvių bendruomenės Seimą Kanadoje. Skaityklos atidarymo proga eksponuojama B. Kviklio surinkta įvairių pasaulio lietuvių draugijų simbolika, išeivijos lietuviams priklausę daiktai.

„B. Kviklio archyve sukaupta gausybė su Lietuva susijusių eksponatų. Galima sakyti, kad jis buvo ne tiek kolekcininkas, kiek svarbių relikvijų gelbėtojas. JAV mirus išeiviui, neretai jo visą gyvenimą kauptas archyvas paprasčiausiai būdavo išmetamas. Tokių asmenybių kaip B. Kviklys dėka, pavyko surinkti ir išgelbėti ne vieno žmogaus archyvą, knygas, nuotraukas, kurios šiuo metu saugomos instituto fonduose“, – atskleidė dr. D. Dapkutė.

Kas? Paroda „Nuo rūsio iki palėpės. Lietuvių išeivijos institutui 30“.

Kur? VDU Lietuvių išeivijos institute (S. Daukanto g. 25, III aukštas).

Kada? Iki gruodžio 30 d.