Prašo prisiminimų

Daugybė žmonių yra gyvenę ar bent lankęsi Šilainiuose. Tai – vienas naujausių ir vienas tankiausiai apgyvendintų daugiabučiais nusagstytų Kauno miesto rajonų.

Kauno senamiestis gali pasigirti ir mokslininkų, ir turistų dėmesiu. Gyvenamieji rajonai po truputį taip pat ima traukti tyrinėtojus. Šių vietovių pasakojimai yra neatsiejama XX-XXI a. istorijos dalis.

„Sovietinių miegamųjų rajonų istorijos dažnai lieka užmirštos ir neįamžintos, nors čia gyvena reikšminga miesto populiacijos dalis“, – sakė projekto iniciatorė, žinoma Kauno menininkė ir visuomenininkė Evelina Šimkutė,  Všį  „Kultūros dirbtuvės“ atstovė, su bendraminčiais kviesdama žmones dalintis prisiminimais ir artefaktais, kurie vėliau nuguls muziejaus archyvuose.

Pirmi detalūs Šilainių išplanavimai parengti 1966 m. Po dešimtmečio parengtas naujas projektas. Dar po dešimties metų prasidėjo Šilainių statybos. Fiksuota, kad 1996 m. 7 Šilainių mikrorajone dar vyko baigiamieji darbai. 

Keturiasdešimt metų – mažai ar daug? Per juos Šilainiai, jų gyventojai, jų kasdienybė itin pasikeitė. O tai – svarbi miesto istorijos dalis, tik tai šiandien ko gero dar sunkoka suvokti. Su tuo susidūrė ir projekto vykdytojai. Žmonės iš pradžių traukė pečiais, kuo gali būti įdomūs pasakojimai apie tai, ką jie pamena iš laikų, kai atsikraustė į Šilainius, kaip sekėsi čia įsikurti, kokia čia juos pasitiko buitis ir aplinka. Tačiau po truputį prisiminimų archyvas vis didėjo ir tikimasi, kad dar labiau papilnės.

Vienas vyras šeštadienį per renginį pasakojo Šilainiuose gyvenęs dar tada, kai čia nebuvo daugiabučių. Projekto rengėjai iš karto patikino, kad labai laukia išsamesnių jo prisiminimų.

Vos viena nuotrauka

Renginyje dalyvavusi Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vadovė Inga Puidokienė pasakojo, kad muziejus didelį dėmesį pastaruoju metu skyrė ir tebeskiria miesto rajonams. Jie taip pat yra svarbi dedamoji, per kurią galima atskleisti miesto tapatybę. „Miestas nėra tik jo centras, tai ir jo gyvenamieji rajonai“, – teigė pašnekovė.

Apie seniau statytus miesto rajonus yra nemažai informacinės ir vaizdinės medžiagos. Užfiksuotos ir statybos, ir naujo gyvenimo juose pradžia.

„Kai pradėjome ieškoti informacijos apie Šilainius – absoliučiai nieko nepešėme“, – kalbėjo I. Puidokienė. Išgirdo, kad geriausia, ką gali visi, į kuriuos kreipėsi, – pasidalinti rajono planais. Tiesa, rasta atsitiktinė nuotrauka, kaip atrodo pradėti statyti Šilainiai. Vaizdas įamžintas nuo Jonavos gatvės.

„Kuo daugiau laiko eina, tuo mažiau galimybių pamatyti, kaip anksčiau atrodė rajonas, kokia buvo jo gyventojų kasdienybė“, – teigė I. Puidokienė, pacitavusi Všį  „Kultūros dirbtuvė“ atstovų surinktas istorijas, jog iškilus daugiabučiams ir atsikrausčius pirmiesiems gyventojams gatvės, įvažiavimai buvo dar netvarkyti, šaligatvių nebuvo, kai kur tekdavo klampoti ir per molį.

„Svarbios ne tik fotografijos, bet ir to meto daiktai, tuometinio gyvenimo kasdienybė, butų interjeras, laisvalaikio priemonės, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelės“, – pasakojo E. Šimkutė.

Vertėtų suprasti, kad tai, kas bus surinkta, šiuo metu gal ir nebus eksponuojama, tačiau tą svarbu išsaugoti ateičiai, nes greitai gali nelikti – daug kas jau išmesta.  

Pats muziejus neturi tiek laiko išteklių ir kitų galimybių taip įsiūbuoti informacijos surinkimą, kaip tą padarė E. Šimkutė, jau dešimtmetį nagrinėjanti Šilainius. Tad visuomenininkai muziejui tapo didele parama.

Pati atrado naujų dalykų

E. Šimkutė, pati augusi Šilainiuose ir dabar juose tebegyvenanti, sakė projekto metu pati atradusi naujų dalykų. „Tikėjomės įvairovės ir daugybės daugybės skirtingų pasakojimų. Labai džiaugiuosi, kad tai pavyko. Įvairovė po truputėlį atsiskleidžia“, – teigė visuomenininkė.

Projekto tikslas – surinkti audioįrašus, nuotraukas ir istorijas bei perduoti muziejui. Turite, ką papasakoti, kuo pasidalyti, radote nuotraukų asmeniniame nuotraukų archyve? Susisiekite su „Kultūros dirbtuvės“ atstovais.

Ko konkrečiau reikia muziejui apie Šilainius? „Kasdienio gyvenimo. Kaip atrodė virtuvė, salionas, kiemai, ką veikė žmonės. Tai, kas jau pasikeitę arba galbūt greitai pasikeis. Kai ką galima ir verta užfiksuota ir dabar, nes po dešimties metų jau bus kitaip“, – vardijo E. Šimkutė.

Vienas iš ją labiausiai nustebinusių dalykų – grotos ant daugiabučių pirmų aukštų langų. Tai 90-ųjų metų palikimas. Gyventojai pasakojo, kad grotas įsirengdavo dėl to, kad vagys būdavo nusitaikę į pirmus aukštus. Į paskutinius aukštus nedorėliai nusileisdavo nuo stogo.

„Grotos – įvairiausių raštų. Per artimiausius metus nemažai namų bus renovuotų ir iki šiol išlikusių grotų nebeliks“, – skatino įamžinti savo rajono istoriją menininkė, pridūrusi, kad domina ir užrašai ant namų šonų, šilainiškių įpročiai, ką šie veikdavo laisvalaikiu.

Ėjo su nedideliais lūkesčiais

Projekto bendramintė – darnumo ir dizaino praktikė Rūta Lukošiūnaitė taip pat yra augusi daugiabutyje. Šilainius tyrinėja jau maždaug septynerius metus.

„Į visus, ypač į tokius įtraukius procesus einame su nedideliais lūkesčiais. Ypač kai tai susiję su sovietine aplinka, nes egzistuoja daug traumos, daug su tuo laikotarpiu susijusių nemalonių pokyčių žmonių gyvenimuose, tad ne visi noriai prisimena tą laikotarpį bei šiais prisiminimais dalijasi. Be to, sudėtinga kviesti žmones dalintis asmeniniais dalykais“, – atviravo R. Lukošiūnaitė.

Bet rezultatai pranoko ir pačių visuomenininkų, ir muziejininkų lūkesčius.

Kas pateks į muziejaus archyvus, atrinks muziejininkai. Visa kita, kiti kūrėjai, vienaip ar kitaip toliau pasitarnaus Šilainių tapatybės kūrimui, šio rajono bendruomenės suartinimui, naujoms kultūrinio gyvenimo iniciatyvoms.

Kitais metais „Šilainiai Project“ dešimtmečio proga planuojama surengti parodą apie Šilainius.

Projekto rengėjai be Kauno dar įtraukė daugiabučių rajonus Tauragėje ir Šiauliuose.