Nuomonės išsiskyrė

„Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysim tai padaryti Kaune“, – visai neseniai tokia Kauno mero Visvaldo Matijošaičio idėja pristatyta viešai. Antradienį šios asmenybės įamžinimo klausimas svarstytas Kauno taryboje.

Opozicijos lyderis Paulius Lukševičius teiravosi, ar dėl tokio įamžinimo buvo tartasi su istorikais, tačiau pranešėjas Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas patikino, kad jo užduotis – tik parengti projektą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Matome, kad nėra atminties įamžinimo politikos. Šitos asmenybės įamžinimas – skaldantis visuomenę. Kaune buvo laisvės kovos, kurių dalyvių esame mažiau įamžinę. Kai kalbama apie A. M. Brazausko įamžinimą Istorinėje Prezidentūroje, reikia aiškiai atskirti laikotarpius“, – kalbėjo P. Lukševičius, pasiūlęs V. Matijošaičiui su tokiais pasiūlymais neskaldyti visuomenės.

Konservatorei Adrijanai Filinaitei buvo įdomu, kiek kainuos paminklas Lietuvos Komunistų partijos CK sekretoriui. „Taip, jis buvo prezidentas, bet reikia prisiminti ir kitus jo darbus“, – teigė politikė.

Vis dėlto, dabartiniame etape dar nėra aiški kaina, nes dar nėra net idėjos, kaip atrodytų paminklas. Dar turės būtų skelbiamas konkursas, po kurio paaiškėtų ir kaina. „Tikrai mažiau kainuos, nei „Vytis“, – įsiterpė Kauno meras.

Buvo ir tokių tarybos narių, kurie siūlė rengti visuomenės apklausą ir atsižvelgti į kauniečių nuomonę. Kiti tarybos nariai pažymėjo, kad A. M. Brazauskas – vertas atminties už jo nuopelnus jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Brazauskas pasirašė svarbius dokumentus dėl stojimo į NATO ar ES, todėl jį įamžinti tiesiog būtina.

Socialdemokratas Robertas Kaunas pažymėjo, kad A. M. Brazauskas – pirmasis šalies demokratiškai išrinktas prezidentas, todėl verta ne tik jam atiduoti pagarbą, bet ir kurti prezidentų alėją, kad ateityje toje vietoje atsirastų ir kitų šalies vadovų atminties vieta.

„Brazauskas pasirašė svarbius dokumentus dėl stojimo į NATO ar ES, todėl jį įamžinti tiesiog būtina. Tačiau siūlyčiau jo vardu pavadinti tiltą, nes jis iš tiesų buvo tiltas tarp istorijos ir ateities“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Kazimieras Rimeikis.

„Subjektyvumo tikrai neišvengsime. Visgi, nemanau, kad dabartinių prezidentų vieta – Istorinėje Prezidentūroje, nes ten tarpukario vadovai. Be to, kadangi iniciatorius – savivaldybės administracija, todėl nuo klausimo susilaikysiu“, – nurodė Audronė Jankuvienė.

V. Matijošaitis pažymėjo, kad visuomenės bus klausiama dėl vietos.

Kauno taryba šiuo klausimu balsavo, nes bendro sutarimo diskusijose taip ir nepavyko surasti. 25 tarybos nariai pasisakė už, septyni prieš ir tiek pat susilaikė.

Vardijo nuopelnus

Kauno miesto savivaldybės pranešime buvo dėstoma miesto mero V. Matijošaičio argumentai, kodėl paminklas A. M. Brazauskui turėtų atsirasti būtent Kaune.

Kauno mero įsitikinimu, prezidentą A. M. Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių. Vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, kuriai 2014 metais suteiktas A. M. Brazausko vardas.

„Hidroelektrinė stovi tvirtai, bet šį tą dar liko padaryti ir mums – turime pastatyti šliuzą laivybai, kad vandens kelias Nemunu vėl būtų vientisas, nepertraukiamas“, – pastebi V. Matijošaitis.

Suprasdamas infrastruktūros projektų reikšmę, anuometinis šalies vadovas, vėliau ėjęs premjero pareigas, politiniais sprendimais prisidėjo ir prie M. K. Čiurlionio tilto bei „Žalgirio“ arenos statybų Kaune.

Lietuvai rengiant 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą, A. M. Brazauskas palaikė tuometinių Lietuvos krepšinio federacijos vadovų Vlado Garasto ir Arvydo Sabonio iniciatyvą. Jis buvo vienas tų, kurio pastangomis iškilo naujos arenos ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.

Vieta – dar neaiški

Pranešime skelbta, kad paminklas galėtų atsirasti Istorinės Prezidentūros kiemelyje.

„Prieš šių metų prezidento rinkimus manęs paklausė, ar Kaunas pritartų idėjos atgaivinimui, kad Istorinės Prezidentūros sodelyje būtų statomos mirusių prezidentų skulptūros. Nors šis muziejus yra ne miesto žinioje, bet mintis iškart sulaukė mūsų komandos pritarimo. Ekspozicija turi pildytis ir pasakoti platesnę Lietuvos prezidentavimo istoriją. Kada, jeigu ne dabar?“ – kalbėjo Kauno meras.

Tačiau tokiam siūlymui prieštaravo kultūros ministras Simonas Kairys, argumentuodamas, kad ši vieta turi aiškią ir užbaigta tarpukario temą. Kultūrininkai taip pat buvo pasisakė, kad Istorinė Prezidentūra – netinkama vieta. Buvo svarstymų, kad paminklas galėtų iškilti prie Kauno hidroelektrinės, kuriai suteiktas A. M. Brazausko vardas.