Prieš tai vyras buvo paskelbęs kelis trumpus pranešimus, kuriuose rašė, kad gyventi jam liko vos kelios minutės ir kaip ketina nusižudyti.

Po transliacijos vaizdo įrašu paliktas komentaras, raginantis šiam vyrui  kuo greičiau iškviesti pagalbą. Policijos departamentas teigė, kad sulaukta vieno žmogaus skambučio, o netrukus apie transliaciją, per kurią vyras save žaloja, pareigūnams pranešė Interpolo padalinio Singapūre atstovai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad į patiriamus pažįstamo ar nepažįstamo asmens psichologinius sunkumus reikia žiūrėti rimtai.

„Žmogus neprivalo su jais visada susidoroti pats ar negalime tikėtis, kad kažkas kitas išspręs. Savižudybės rizikos ženklų gali būti įvairių“, – sakė K. Navickienė.

Pirmiausiai, vardijo specialistė, tai galime pamatyti iš asmens pakitusio elgesio, kai demonstruojamas neatsargus elgesys (savižala) ar agresija, atsitraukimas nuo šeimos ir draugų, interesų ir hobių praradimas, psichoaktyvių medžiagų padidėjęs vartojimas bei ieškojimas būdų ir priemonių, kaip įvykdyti savižudybę – tai labai svarbūs rizikos ženklai.

Freepik.com nuotr./Redakcijos montažas

Ji pridūrė, kad įvairiose žinutėse, gautose asmeniškai ar internetinėje erdvėje, mintys apie savižudybę gali būti išsakytos netiesiogiai: „Man sunku gyventi“, „Nematau prasmės būti čia“, arba tiesiogiai: „Geriau nusižudyti“.

Minėtos ir panašios žinutės – labai svarbios ir bylojančios, kad asmuo išgyvena stiprų psichologinį skausmą bei patiria savižudybės grėsmę.

„Šiais atvejais labai svarbu reaguoti ir kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Pateikta informacija laiku apie pastebėtus ženklus gali išgelbėti gyvybę ir specialistai galėtų suteikti reikiamą pagalbą“, – ragino K. Navickienė.

Anot jos, dažnai asmuo, kuris išgyvena savižudybės grėsmę, nemato išeities iš savo susidariusios situacijos ir jaučiasi tarsi spąstuose. Tam įtaką daro daugybė socialinių, psichologinių ar kitų veiksnių asmens gyvenime. Todėl svarbu laiku suteikti psichologinę pagalbą parodant, kad išeitis yra.

Visada turime atkreipti dėmesį į išsakomas asmens abejones gyventi, kalbėjimą apie neviltį ir bejėgiškumą bei išgyvenamas stiprias emocijas.

„Visada turime atkreipti dėmesį į išsakomas asmens abejones gyventi, kalbėjimą apie neviltį ir bejėgiškumą bei išgyvenamas stiprias emocijas tokias, kaip: liūdesys, kaltė, gėda, vienišumas bei pakitusį asmens elgesį ir staigius emocijų pokyčius“, – teigė Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė pridūrusi, kad žmogaus sudėtingoje situacijoje negalime palikti vieno, o turime kreiptis pagalbos kontaktais.

„Vis dar vyrauja mitas, kad klausti tiesiogiai žmogaus apie tai, ar jis galvoja apie savižudybę – negalima. Visgi, tai yra mitas, todėl paklausimas – ar tu turi minčių apie savižudybę, nepaskatins asmens nusižudyti, o reagavimas į akivaizdžiai matomą daroma žalą sau yra būtinas“, –  akcentavo K. Navickienė.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja įvairias savižudybių prevencijos priemones (mokymus, susitikimus, renginius bei psichologinę pagalbą krizėje esantiems), kurios skirtos visuomenei ir specialistams, daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.kaunovsb.lt.

Nacionalinėje savižudybių prevencijos platformoje www.tuesi.lt galima rasti kontaktus apie visoje Lietuvoje teikiamą pagalbą ir kitą naudingą informaciją, siekiant padėti krizėje ar savižudybės rizikoje atsidūrusiam žmogui.