Itin vertinga vieta

Kulautuvos pašonėje, Virbaliūnų kaime, ne vieną amžių stūkso senosios kapinės. Datuojama, kad jose pradėta laidoti maždaug XII–XIV a. Paveldo saugotojai tikino, kad senosios kapinės ypač vertingos, jose gausu istorinių reliktų, tačiau čia prasidėjo masinės statybos. Paveldosaugininkai rėžė atvirai – naikinamas aukščiausio lygio paveldas.

"Ten daroma labai didelė žala nacionalinės reikšmės archeologijos objektui. Tokių kapinynų Lietuvoje yra labai nedaug. Tai didelę istorinę, kultūrinę bei archeologinę vertę turintys kultūros paveldo objektai. Archeologai rašo, kad šiame kapinyne yra reikšmingų Lietuvos radinių, kurie atitinka ankstyvojo bei viduriniojo mezolito laikotarpį. Tai labai išskirtinis laikotarpis. Dabar, kai gyvenamieji namai statomi ant kapų, verčiami kaulai, papuošalai ir kiti radiniai, yra labai gaila ir nedovanotina. Nuo tada, kai Laisvės alėjoje rado lobį, jį saugoja, o čia – dar senesnis objektas, tačiau jo kažkodėl nenori išsaugoti", – "Kauno dienai" pasakojo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Čia randama papuošalų, žirgų žąslų, balnakilpių, kitų raitelio įrangos detalių, medinių bei odos dirbinių, įvairių įrankių.

Šiame kapinyne žmonės laidoti su labai turtingomis įkapėmis, papuošalais. Čia randama ir žirgų žąslų, balnakilpių, kitų raitelio įrangos detalių, medinių bei odos dirbinių, įvairių įrankių. Be to, teritorijoje atgulė labai daug žmonių, todėl kaulų galima rasti vos ne kiekviename žingsnyje.

"Aš nesuprantu žmonių. Kaip jie gali statytis namus ant kapų. Mes patys matėme archeologų užfiksuotas nuotraukas, kuriose matyti, kad tik išėjus iš namo, ant slenksčio atsidengė maždaug dvidešimt žmonių griaučių. Man yra kraupu, kas ten darosi", – piktinosi paveldo ekspertė.

Kas leido statyti?

Jei Virbaliūnų kaime yra vienos vertingiausių Lietuvos kapaviečių, kas galėjo leisti čia statyti namus? Paaiškėjo, kad sklypai žmonėms grąžinti pagal žemės reformos nuostatas, o namai pradėjo dygti po to, kai valdininkai plane nepažymėjo, kad tai – ypatingos reikšmės teritorija.

Visas kapinynas užmina daugiau nei 7,5 ha teritoriją. Čia jau stovi šeši gyvenamieji namai. Dauguma jų pastatyti dar prieš maždaug dešimtmetį, tačiau naujos statybos buvo pristabdytos. Kai kurie gyventojai net privalėjo sumokėti baudas dėl sunaikinto paveldo. Tiesa, iki šiol to nepadarė, todėl KPD atstovai žada kreiptis į teismą.

"Vos keli namai yra pastatyti su mūsų leidimu, kiti – be jokių departamento išduotų sąlygų ar suderintų paveldosaugos projektų. Statybos leidimai keliems namams buvo išduoti dar apie 2002-uosius, tačiau mums įsikišus, statybos buvo laikinai pristabdytos. Mes reikalaujame, kad būtų atlikti detalūs archeologiniai tyrimai ir, jei randama vertybių, jos perduodamos muziejams", – teigė KPD vyr. valstybinė inspektorė.

Visgi A.Naureckaitė nuogąstauja, kad vėl pasigirdo kalbų, jog šioje teritorijoje leista vykdyti statybas. Kapavietes supa ir jau suformuoti sklypai. Nors statybos kol kas nevyksta, ant žmonių kaulų netrukus gali pradėti kilti naujų namų.

Paveldo sergėtojai viliasi, kad pavyks jas sustabdyti ir taip išsaugoti tai, kas dar liko iš istoriškai itin vertingų kapinių.

"Tai panaši situacija, kaip ir Noreikiškių dvare. Kai buvo formuojami žemės sklypai, žemėtvarkos projektuose nebuvo įrašytos specialiosios sąlygos ir apribojimai. Tad, suformavus sklypus, leista juos laisvai naudoti – dabar yra tokie graudūs paveldo naikinimo atvejai", – pastebėjo A.Naureckaitė.

Visai šalia driekiasi senoji gyvenvietė, kuri yra taip pat reikšminga kultūros paveldo dalis. Kol kas joje namų nėra, tačiau paveldosaugininkai baiminasi, kad statybos prasidės ir šioje teritorijoje. KPD Kauno skyrius ne kartą kreipėsi į departamentą ir jau sudarytos kelios žalos komisijos, kurios svarsto, kaip išsaugoti tai, kas liko iš kapavietės.

Šiame kapinyne aptikta reikšmingų ir išskirtinių Lietuvos radinių iš ankstyvojo bei viduriniojo mezolito laikotarpio.

"Kiek žinau, dar šiemet numatytas nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuris iš naujo svarstys kapinyno teritorijos ribas bei kaip šią zoną išsaugoti. Vienas aktas jau buvo parengtas, juo buvo praplėstos kapinyno ribos, bet žmonės, kurių namai pateko į tą teritoriją, aktą apskundė ir teismas jį panaikino. Nežinau, kaip toliau bus. Bėda ta, kad žemės paskirtis šioje vietoje yra gyvenamųjų mažaaukščių pastatų statyba. O pagal Kultūros paveldo apsaugos įstatymą – čia yra mokslinio pažinimo archeologijos objektas, tad jis gali būti panaudojamas tik moksliniams tikslams, tad jokie namai čia negali būti statomi", – dėstė A.Naureckaitė.

Negali neleisti?

Statybos leidimus išduodančios Kauno rajono savivaldybės atstovai tikino, kad jie neturi pagrindo neleisti išduoti statybos leidimų šioje teritorijoje. Anot jų, svarų žodį dėl naujų statybų galimybės turėtų drąsiau reikšti KPD.

Virbaliūnų kaimas priklauso Batniavos seniūnijai, tad seniūnas Šarūnas Pikelis sutiko "Kauno dienai" aprodyti teritoriją, kurioje yra senasis kapinynas bei to laikotarpio gyvenvietė. Žurnalistai įsitikino, kad dalis namų ant kapų pastatyti jau senokai, net ant kai kurių sienų jau pradėjo augti samanos.

Tačiau vienas namas dar neatrodė užbaigtas, pro langus matėsi plušantys darbininkai, pastato kol kas taip pat nejuosė jokia tvora. Š.Pikelis pasakojo, kad dėl istorinės vietovės reikšmės, seniūnija neketina čia tiesti asfaltuotų kelių.

"Žmonės čia tapo savotiškais įkaitais. Buvo tokia tvarka, kuri leido čia pirkti ar grąžinti žemes, o dabar norima nebeleisti statybų. Mes ir patys, kai tvarkėme teritoriją, nelindome į tas paveldo zonas, nes dėl kelių ar apšvietimo per brangu atlikti kasinėjimus. Tiesiog ruošiamės sudėti informacinius stendus, informuojančius, kad čia buvo senoji gyvenvietė, bet didesnių darbų neplanuojame", – teigė Batniavos seniūnas.

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis "Kauno dienai" aiškino, kad statybos leidimai galėjo būti išduoti dar tada, kai sklypų dokumentuose nebuvo įrašyti kultūros paveldo apribojimai.

"Savivaldybė prieš išduodama leidimus, vertina turimą informaciją ir tuomet turbūt "Registrų centro" pažymose nebuvo įrašyti apribojimai. Ir dabar, jei nėra kadastrinių apribojimų, mes neprivalome kelti papildomų reikalavimų. Be to, reikėtų pasižiūrėti konkrečius adresus, nes toje teritorijoje yra projektas, kuris suderintas su KPD. Tokiu atveju mes pasitikime kolegomis, kurie nurodo, ar reikia kasinėjimų, išduoda paveldosauginius reikalavimus ir tikrina, ar nebus padaryta žala paveldui.

Problema yra dvilypė. Viską reikia skirstyti į dvi dalis: vienus leidimus savivaldybė išdavė seniai, kai nebuvo elementarių apribojimų, o kiti leidimai išduoti santykinai neseniai, prieš kelis metus, kai jau buvo paveldo nurodymai, ką ir su kuo reikia suderinti. Dabar mes matome duomenis ir pateikiamus projektus perduodame vertinti ir KPD", – komentavo M.Kruopis.

Yra galimybė kompensuoti?

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl gyventojams žemės sklypai grąžinti kapinyno teritorijoje. Tačiau specialistai pažymėjo, jei KPD visuomenės poreikiams perimtų į senųjų kapinių teritoriją įeinančius sklypus, žmonės galėtų sulaukti kompensacijų.

"Kauno dienai" atsiųstame komentare NŽT atstovai teigė, kad už detaliųjų planų rengimą ir įgyvendinimą atsakingos vietos savivaldybės.

"Tai ne pirmas atvejis, kai į NŽT kreipiamasi dėl sklypų suformavimo bei nustatytų juridinių faktų pagrįstumo Kulautuvos kapinyno teritorijoje. Išnagrinėjus su tuo susijusius NŽT Kauno rajono skyriuje saugomus dokumentus, negalime paaiškinti ir įvertinti, kodėl 1995 m. Kauno rajono valdybos (tuometis analogas savivaldybei) Žemėtvarkos tarnybos specialistai leido skirstyti žemės sklypus Kulautuvos kapinyno teritorijoje, nes skyriaus archyve nėra parengtų ir patvirtintų Kauno rajono valdybos 1995 m. ar ankstesnių metų teritorijų planavimo dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo skiriami žemės sklypai individualiems namams statyti šioje vietoje. Negalime įvertinti ir Kauno KPD specialistų veiksmų. Neturime duomenų, ar ant 1995 m. sklypų skirstymo detaliojo plano yra suderinimo su paveldosaugininkais žymos", – NŽT atsakymą atsiuntė Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Renata Remeikaitė.

NŽT nurodo, kad šioje teritorijoje yra atkurtos nuosavybės teisės į 46 žemės sklypus, kurių apie 26 visu plotu patenka į senųjų kapinių teritoriją, o likusieji sklypai patenka tik iš dalies.

"NŽT žiniomis, šiose vietose esančiuose žemės sklypuose leidimai statyti namus šiuo metu nėra išduodami. Pažymime, kad NŽT leidimų statyboms neišduoda. NŽT kompetencija – užtikrinti, kad sklypai būtų naudojami pagal paskirtį, atsižvelgiant į jiems nustatytus naudojimo apribojimus, specialiąsias sąlygas ir servitutus", – komentavo NŽT specialistai.

Atsiųstame komentare nurodoma, kad nuosavybės teisės sklypams atkurtos apie 1994 m. Apie nekilnojamosios kultūros įregistravimą NŽT pranešta tik 2008 m.

"Jei buvo išsiaiškinta, kad tai yra kultūros paveldo vertybė (kultūrinė vertė – archeologinė) ir įregistruota, tačiau tai buvo padaryta po to, kai asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, turėtų būti sudaryta galimybė atlyginti. Suinteresuota institucija, šiuo atveju KPD, esant poreikiui, gali priimti sprendimą šią žemę paimti visuomenės poreikiams. Tuomet atsirastų galimybė savininkams atlyginti už žemę pagal rinkos vertę", – aiškino NŽT atstovai.

Kulautuvos kapinynas įregistruotas registre 2005 m. Nurodoma, kad ši teritorija užima 7,56 ha plotą.