- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybių įmonėms dvikovos pirštinę bando mesti privatus verslas, tačiau komunalinių įmonių atstovai tvirtina, kad tuomet kai kurių nepelningų paslaugų teikimas gali pakibti ant plauko ir taip nebus pasirūpinta viešuoju interesu.
Veikla, kuri neatsiperka
Lietuvos savivaldybių komunalinių paslaugų įmonės susibūrė į Lietuvos savivaldybių komunalinių ūkių asociaciją (SKIA), nes net septyniolika įmonių, pasirašiusių asociacijos įsteigimo aktą, puoselėja viltį, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė turi naują požiūrį ir leisis į platesnes diskusijas SKIA rūpimoms problemoms aptarti. „Įkurti asociaciją mus paskatino daugybė priežasčių, kurios apsunkino savivaldybių ir joms priklausančių įmonių darbą“, – tvirtino „Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas. Pasak jo, pastaruoju metu vis dažniau peršama nuomonė, kad tai, ką daro savivaldybės ar joms pavaldžios įmonės, yra blogai, o įmonių veikla neveiksminga.
SKIA suvienijo specialistus, turinčius daug patirties, žinių ir gerai suprantančius, kad komunalinės paslaugos pirmiausia turi būti prilygintos viešosioms paslaugoms, kurių patenkinimas neretai būna nuostolingas „Savivaldybių komunalinės įmonės rūpinasi ne tik atliekų surinkimu, tačiau prižiūri ir kapines, gatves, viešąsias erdves. Todėl tam tikrų paslaugų teikimas negali būti perleistas privačiam verslui, jas turi užtikrinti vietinės valdžios institucijos, kurios privalo tenkinti bendruomenės poreikius, o ne aklai siekti pelno“, – tvirtina ir SKIA direktorė Aušra Zigmontienė. Tad viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. SKIA direktorė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės įmonės neslepia mokesčių, o paslaugas perka laikydamosi įstatymo nustatytos tvarkos. Kalbėdama apie privatų verslą A.Zigmontienė nebuvo tokios geros nuomonės. SKIA direktorės teigimu, jos daug ką gali pridengti konfidencialumu ir komercinės paslapties šydu.
Dar vienas svarbus savivaldybei priklausančių įmonių bruožas – pelnas, kurį gauna savivaldybės įmonės, atitenka savivaldybės biudžetui ir tie pinigai toliau panaudojami kitai savivaldybės prižiūrimo miesto naudai.
Vidaus sandorių svarba
Susitikime su SKIA atstovais Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad pastaraisiais metais savivaldai tenka susidurti su daugybe iššūkių. Daugiausia tai politikų valia primesti sprendimai. „Politikai nori, kad nuo 2018-ųjų savivaldybėse turėtų nebelikti vidaus sandorių. Viskas turėtų remtis viešaisiais pirkimais“, – susirinkusiesiems aiškino R.Žakaitienė. Jeigu tokia tvarka pradės galioti, Lietuva taps vienintele šalimi ES, uždraudusia savivaldybių sutartis su joms pavaldžiomis įmonėmis – vidaus sandorius.
„Visose kitose šalyse laikomasi nuomonės, kad savivaldybių įmonės turi prisiimti atsakomybę ir veiksmingai dirbti“, – kalbėjo asociacijos direktorė.
Pasak D.Tumyno, vidaus sandorių išsaugojimas – dar viena SKIA prioritetinių veiklos krypčių. Privačių įmonių lobistai, pasak „Kauno švaros“ vadovo, bando įtikinti politikus, kad į svaivaldybių įmonių veiklos teritoriją reikia įsileisti ir privatų verslą. Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Feliksas Mikutis sutinka, kad vidaus sandoriai Lietuvoje yra diskredituoti – daug kam atrodo, kad jie sudaro prielaidas korupcijai atsirasti. „Lietuvoje šiuo metu vyrauja pozicija, kad vidaus sandoriai turėtų būti nesudaromi, jeigu yra tikimybė, kad viešojo sektoriaus poreikius gali patenkinti privačios įmonės“, – kalbėjo advokatas. Neigiamas atspalvis apie vidaus sandorius susidaręs tik mūsų šalyje. Kitose ES valstybėse tokio atspalvio, kalbant apie juos, nėra. „Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką ir ES teisės nuostatas savivaldos ir centrinės valdžios institucijos turi teisę organizuoti joms paskirtų užduočių vykdymą pagal ekonomines arba politines preferencijas, o viešųjų pirkimų taisyklės neturėtų tokios institucijų veiksmų laisvės kaip nors riboti“, – kalbėjo F.Mikutis.
Vis dėlto kalbėdamas apie vidaus sandorius teisininkas atkreipė dėmesį, kad sudarant vidaus sandorį turi būti nustatytos aiškios ir skaidrios kainos, o už teikiamą paslaugą mokamos kompensacijos dydis turi būti nustatytas pagrįstomis sąnaudomis. „Dabar svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą vidaus sandoriais ir savivaldybės teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl itin svarbus skaidrumas viešinant esmines sandorio sąlygas“, – tikino pašnekovas.
Nelogiški sprendimai
Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių atstovams dažnai tenka klausytis gyventojų priekaištų, kad atliekų tvarkymo mokestis yra per didelis arba skaičiuojamas net tada, kai viskas išrūšiuojama. Kritikos sulaukia ir pati mokesčių skaičiavimo tvarka, kai rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant pagal būsto plotą, o ne pagal gyventojų skaičių bute. „Tokie gyventojų priekaištai pagrįsti, tačiau savivaldybėms surištos rankos ir priimti sprendimų, pagerinančių gyventojų situaciją, paprasčiausiai negalime“, – tvirtino R.Savickienė. Pasak kaunietės, Lietuvoje galiojant nuostatai „teršėjas moka“, gyventojui tenka sumokėti ir už nepagrįstus ar nuostolingus valdžios sprendimus, nes visos patiriamos sąnaudos įtraukiamos į atliekų tvarkymo įmokas. „Mūsų įsitikinimu, bet kokia naujovė turi būti diegiama tik atlikus išsamią analizę ir sukūrus paprastą ir aiškų reglamentavimą“, – pabrėžė savivaldybės atstovė. R.Savickienė apgailestavo, kad tokios tvarkos dar nėra – kuriami tarpusavyje nederantys teisės aktai, o savivaldybėms neteikiama net metodinė pagalba, kuri padėtų perprasti teisės aktų vingrybes.
Prakalbus apie plečiamą užstato sistemą, savivaldybėms jau kyla klausimų: kokios atliekos pateks į plečiamą užstato sistemą? Kas bus su neperdirbamomis pakuotėmis? „Apie tokius klausimus dar net negalvojama, tačiau tuomet, kai bus patvirtinta naujoji tvarka, su iškilusiomis problemomis teks susidoroti būtent savivaldybėms“, – situaciją apibūdino moteris.
D. Tumynas
„Dabar – eksperimentų laikas, o atsakomybės dėl nesėkmių prisiimti niekas nenori“, – apibendrindamas dažnai pasitaikančią situaciją kalbėjo D.Tumynas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įžiebtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos eglės: kuri gražiausia?2
Kaunas, Vilnius ir Klaipėda jau įžiebė savo Kalėdų eglutes. Nemažai žmonių diskutuoja, kuri žaliaskarė gražiausia, kuri gal turi trūkumų. ...
-
Su meile – nuo bendruomenės: Kauno senamiestyje suspindo eglutė3
16 metų pagrindinę Kauno eglę Rotušės aikštėje kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė šįkart pateikė improvizaciją: padabino eglę M. Valančiaus gatvėje. ...
-
Seserų benediktinių jubiliejus: kviečia džiaugtis kartu1
„Kasdien siunčiame maldas į dangų už kiekvieną žmogų“, – sako sesuo Gabrielė, priklausanti vienuolių bendruomenei, kuri dabar mini neeilinį jubiliejų. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
Įžiebtos Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės: kuri žaliaskarė jums gražesnė?22
Kaunas ir Vilnius jau įžiebė savo Kalėdų egles. Kaip ir kasmet, pasipylė diskusijos, kuri žaliaskarė šiemet gražesnė. ...
-
Energijos užtenka ir mokslams, ir savanorystei1
Ringaudiškis Antanas Venskūnas – Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentas, savanoris, mielai kimbantis tvarkyti fortus ir aktyvus Kauno rajono gyventojas. „Kauno diena“ kviečia iš arčiau susipažinti su Rindaugų bendr...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose15
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Kauno rajone įžiebta Kalėdų eglė! (vaizdo įrašas)6
Penktadienio vakarą Raudondvario dvare įžiebta pagrindinė Kauno rajono Kalėdų eglė. ...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...