Nevilties apimti ūkininkai: vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms

  • Teksto dydis:

Kauno rajono ūkininkė Ligita Ėringienė augina per 40 karvių. Lapkričio 15 d. pasibaigia terminas, kada į laukus buvo galima pilti srutas ir mėšlą. Ūkininkė sako, kad situacija – kritinė. Šiemet ūkiui gerokai pakenkė didžiuliai kritulių kiekiai. Prilijo į srutų rezervuarus, kurie dar net žiemai neprasidėjus jau beveik prisipildė, o į laukus nieko pilti nebegalima, praneša LNK.

„Šiuo metu labai šlapia dirvose. Neturim, kur jau dėt, prisikaupę rezervuarai ir nežinom, ką per žiemą darysim. Reiks ūkį uždaryt“, – kalbėjo L. Ėringienė.

Ūkininkė sako, kad vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms.

„Bandysim pampersą dėt, tik nežinau pro kur ir už ko, ar po uodega parišt. Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais“, – sakė ūkininkė.

Lauke stovi 300 kub. m rezervuaras, kuris jau beveik pilnas.

„Iki kovo 30 d. jau turi būt viskas. Bet dar tik menesis laiko, kaip gyvuliai tvarte ir jau pusė lagūnos pripildyta. Nors čia logiškai dar ne srutos, didesnė dalis vandens yra“, – teigė moteris.

Jeigu srutas ūkininkai sugalvotų išpilti, jiems gresia baudos nuo 250 iki daugiau nei 1000 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neduok Dieve, susikaups, o tikrai susikaups viskas, pagal dabartinę situaciją, atvažiuos gamtos apsauga ir jeigu pamatys, kad bent vienas lašelis teka kažkur į gruntą, viskas, jau bauda. Pirma – tiesiog bauda, antra – atsisakysi karvininkystės ūkio. Karvės į Krekenavą arba į Lenkiją, viskas“, – aiškino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Ūkininkai sako nesuprantantys, kaip mėšlas nekenkiantis vasarą, staiga gamtai pradeda kenkti rudenį, ypač klimatui šiltėjant ir žiemoms nebesant tokioms šaltoms.

„Sveiko proto trūksta. Tai, akivaizdu, kad čia nėra kažkoks nuodas, čia toj dirvoj labai greitai pasiskleistų. Tai kodėl neleisti šito vandenėlio ir visiems Lietuvos ūkininkams identiškose situacijose?“ – kalbėjo M. Maciulevičius.

Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais.

Aplinkos ministerija aiškina, kad rudenį keičiantis orams srutos ir mėšlas ima kenkti, jeigu patenka į gruntinius vandenis.

„Neigiamas poveikis vandenų būklei, nes taip supylus tokiom sąlygom, kokias turime dabar, tai tiesiog tos visos srutos nutekėtų į požeminį vandenį, pakliūtų į mūsų paviršines upes, ežerus ir galų gale nutekėtų į Baltijos jūrą“, – tikino Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Ūkininkai sako, kad gamtos sąlygos dar leistų išpilti srutas į lauką be didesnės žalos gamtai.

„Žemė dar neįšalus, dar galėtume išsivežt kažkiek. Tiktai nuo oro sąlygų iš tikrųjų priklauso. Nes terminas duotas, tai… Man atrodo, reikia į aplinką atsižvelgt“, – teigė L. Ėringienė.

Pasak viceministrės, situacijų, kokios buvo Klaipėdos apskrityje, kai viskas skendo ir vyko stichinės nelaimės, ateityje gali tik dažnėti, tad ūkininkai esą turi prisitaikyti, o ne ieškoti pasiteisinimų.

„Reikėtų prisitaikyti prie tokių reiškinių ir galų gale turim kalbėti apie didesnės talpos srutų talpyklas, apie mėšlidžių didesnius pajėgumus ir galbūt vėl galim kalbėti apie kažkokius paramos mechanizmus“, – sakė R. Radavičienė.

Ministerija nežada pratęsti mėšlo ir srutų išpylimo į laukus bendro termino Lietuvoje, tačiau esą bus kalbama su atskiromis savivaldybėmis ar ūkiais, kurie labiausiai nukentėjo nuo gamtos stichijų, kad ūkiai galėtų susitvarkyti.

„Tų pavienių atvejų… Kiekvienas Lietuvos pienininkas yra pavienis atvejis. Tai ką jie galvoja, kad su kiekvienu pavieniu atveju aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai važiuos ir žiūrės? Tai nelogiška“, – savo nuomonę išsakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Ūkininkai prašo terminą pratęsti iki gruodžio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Be mėšlo nebus ir grūdo

Be mėšlo nebus ir grūdo  portretas
O tuo tarpu Prancūzijoje mėšlo kvapas paskelbtas nacionaliniu paveldu (be kabučių)

Rimantas V.

Rimantas V. portretas
Toliau. ...esančioms pievoms panaudojamos, ... tręšimą srutomis būtinai reikia papildyti tręšimu fosforo trąšomis, ...Kad laistant kuo mažiau susidarytų azoto nuostolių, srutos laistomos tuo metu, kada būna drėgnas oras arba net silpnas lietus. 316 p. ...srutos gali būti laistomos ne tik anksti pavasarį, bet ir rudenį.316 p. ...augalų gyvenimo procesai negali normaliai vykti ir be boro, vario, mangano, kobalto, molibdeno, cinko. ..." Ir t.t. Reikia skaityti šią knygą. Juozas Tonkūnas, 1894m, Stačiūnuose - 1968m. Kitais, 2024 metais kovo 30 d. šio garbingo žmogaus,,žymaus agronomijos specialisto, mokslininko, rimto visuomenės veikėjo,M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo nario, gimimo 130 metinės. Jo šeima buvo ištremta kitur, į Altajaus kraštą ... Koks kontrastas.

Rimantas V.

Rimantas V. portretas
Skaitome J. Tonkūno ir 3 jo kolegų 1958m. (prieš 65m.) išleistą knygą; "Pašarinės žolės pievos ir ganyklos" Kas Juozas Tonkūnas? Garbingas žmogus, po Mintaujos gimnazijos 1913 - 1917 m.,( iki Spalio perversmo) studijavo Maskvos Ž.Ū. akademijos agronomiją, Lietuvoje visą laiką dirbo. agronomijos srityje,, dar studijavo Karaliaučiaus universitete, paskui 1928 - 1934 m. LŽŪA rektorius,,1934 - 1939m. Lietuvos Švietimo ministras. 1941 m išvežtas į Sibirą, i942 nuteistas mirties bausme, paskui iki 1955 metų išbuvo Sibiro Kraslago lageriuose. 1955 m. grįžo į Lietuvą ir išsyk kibo į darbą ( jau esant kolchozams. Kolaborantas, a ne?) . Jau 1958 m. minėta 496 psl. knyga, nes jos reikėjo. Po išsamaus skyriaus apie mineralines trąšas 291 - 311 p., poskyryje apie organines trąšas 312 - 316 p., apie srutas rašoma; 315 p. "Srutose vidutiniškai esti 0,22% azoto, 0,46% kalio, 0,01% fosforo, ... Kadangi srutos skiedžiamos vandeniu, tai dėl didelių transporto išlaidų jos tik netoli tvartų esančio ...
VISI KOMENTARAI 45

Galerijos

Daugiau straipsnių