- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kūrybinėse dirbtuvėse upę pamatė lyg kitomis akimis
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
-
Upių koliažų dirbtuvės
Viešose lauko erdvėse Kaune veikianti kultūrinė iniciatyva „Švęskime upę!“ nuolat kviečia mieste gyvenančias upes atrasti naujai.
Organizuoja kūrybines dirbtuves, įgyvendina kultūrines, menines, bendruomenines veiklas, kartą per metus rengia kultūrinius upių maršrutus ir kviečia miesto gyventojus ir svečius švęsti upes.
„Švęskime upę!“ šeštadienį pakvietė kurti upių koliažus kartu su menininke Gita Balžekaite.
Kauno menininkų namų salėje stalai nukloti senais žurnalais, laikraščiais, spalvotu popieriumi. Šios priemonės ir klijai – pagrindiniai upių koliažų įrankiai.
„Pagalvokite, kas jums yra upė, kokią ją matote“, – nerandančius ar nežinančius už ko griebtis kreipė G. Balžekaitė. Menininkė ramino, kad šiam kūrybiniam procesui specialių įgūdžių nereikia, svarbiausia turėti savo požiūrį į upę.
„Man taip patinka, aš atsijungiu ir apie nieką kitą negalvoju, tik sunku pradėti. Gal net ne taip čia viską darau“, – klijuodama popieriaus skiautes vieną šalia kitos kalbėjo Svetlana.
Simono Baltušio nuotr.
Ne per toliausiai įsitaisiusios mokinukės buvo žymiai drąsesnės. Jos pasisakė, kad „Švęskime upę!“ rengiamoje edukacijoje dalyvauja jau ne pirmą kartą. Mergaitės tikino turiningai praleidžiančios laiką, nors upė jų gyvenime vaidina ne tokį didelį vaidmenį.
„Dviračiu pravažiuoju“, – šyptelėjo viena. Kita papildė: „Šunį vedu prie upės pasivaikščioti.“
Žmonių sukurtas koliažas bus panaudotas žurnaliuke „Upių Zinas“ kaip iliustracija. „Žmonių ir prašome įsivaizduoti, kas jiems yra upė, ką ji jiems reiškia, ir pabandyti koliažo techniką kaip priemonę jų mintims perteikti“, – aiškino menininkė.
Nedidelio tiražo ir unikalus žurnaliukas „Upių Zinas“ pasakos apie svajonių upes, upių kultūrą, gamtinę aplinką mieste, tvarumą, ryšius ir viską, kas atsiskleis kūrybos procese šiose dirbtuvėse.
Dirbtuvės yra gegužės 25 d. vyksiančio „Švęskime upę!“ kultūrinio upių renginio dalis.
„2020 metais prieš pat karantiną kilo mintis, kad reikia bendruomenes suburti prie upės. Taip ir gimė iniciatyva „Švęskime upę!“ susigrąžinti upes į mūsų kasdienybę ir patiems ateiti, o gal pamatyti kitokių buvimo prie upės kampų“, – idėją, virtusią kūnu, priminė viena iš „Švęskime upę!“ iniciatorių Romena Puikytė.
„Labai dažnai mūsų upė baigiasi tiltu, kai pravažiuojame juo automobiliu virš upės. Taip, upės atgyja. Tvarkomi parkai, žmonės sportuoja, važinėja dviračiais. Bet norisi, kad upę miestietis priimtų kaip savo, kad prižiūrėtų, neleistų teršti, saugotų upes“, – sako G. Balžekaitė.
Simono Baltušio nuotr.
Prieš pat vasaros pradžią jau penktą kartą visi entuziastai žada susitikti prie Neries ir Nemuno Kaune.
„Pagalvojome, kad miesto gimtadienis, gegužės 25-oji, labai tinkama mūsų iniciatyvai, gimusiai mieste prie dviejų upių“, – renginio tęsinį pristato R. Puikytė.
„Švęskime upę!“ dalyviai irkluoja baidares, kanojas, valtis, naviguoja plaustus, vyksta lyg kultūriniai mainai upėse, o pakrančių stotelėse – kultūrinės, kūrybinės, sporto, bendruomeninės veiklos.
„Kviečiame ir bendruomenes prisijungti, atspindėti save kaip kurio nors kranto bendruomenę. Patiems prisidėti prie renginio, o ne ateiti jau į suorganizuotą renginį“, – žinutę visuomenei siunčia R. Puikytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas5
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...