Į LNK Žinias kreipėsi keturių skirtingų įmonių direktoriai ir tvirtino, kad yra apgauti juos įdarbinusio verslininko. Pasakojo, kad dažniausiai direktoriais įdarbina jaunimą nuo 20 iki 30 metų, kurie neretai sugrįžę iš emigracijos.

Vienas jų – Robertas Cijūnėlis. Grįžęs į Lietuvą įsidarbino rinkodaros vadybininku. 28-erių vaikinas vos per keturis mėnesius tapo įmonės direktoriumi.

„Gruodį man pasiūlė direktoriaus pareigas, bet iki tol buvo problema gauti algą laiku. Pirmą mėnesį buvau įdarbintas nelegaliai, yra popieriai, kad sutartis įsigalioja nuo rugsėjo pirmos, tačiau įdarbintas nebuvau iki spalio trečios“, – pasakojo buvęs „Uniqo Road“ direktorius R. Cijūnėlis.

Buvęs direktorius jį įdarbinusiam vadovui meta dar rimtesnius kaltinimus.

„Prašė, kad aš padirbčiau vieną nuomos sutartį, pakeisčiau oficialiuosius adresus vien tam, kad viena iš tų įmonių galėtų atsirasti „Google“. Per „Google“ verslą turi patvirtinti, kur tavo veikla vyksta, visos jo įmonės eina per kažkokį adresą Partizanų gatvėje“, – nurodė R. Cijūnėlis.

Pasak jo, šiuo adresu registruota ne viena dešimtis įmonių, kurios užsiima pačia įvairiausia veikla, nuo kosmetikos platinimo, rinkodaros, iki atliekų tvarkymo ar mašinų dalių pardavimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toje pačioje įmonėje pardavimų vadybininke buvo įdarbinta Gabrielė Daraškevičienė, kuriai ne įsidarbinti, o išsidarbinti iš įmonės sekėsi sunkiai.

„Balandžio 15 d. pateikiau prašymą išeiti iš darbo. Atleido direktorių, atlyginimas nesumokėtas, darbo priemonės nepateiktos. Nusprendžiau išeiti iš darbo. Gavau prašymą pateisinti pravaikštas, pradėjau domėtis, sako: „Nieko nežinau, pasiaiškini arba atleisime“, – kalbėjo „Uniqo Road“ pardavimų vadybininkė G. Daraškevičienė.  

Pagrindinis visų įmonių vadovas, kuris įdarbino šiuos žmones – Mindaugas Smilgius. Prieš kamerą jis kalbėti nenorėjo, tačiau situaciją paaiškino telefonu.

„Ji tiesiog atsistojo ir išėjo. Į darbą daugiau nebegrįžo. Nei darbų perdavė, nei dokumentų“, – tvirtino įmonių akcininkas.

Kitos įmonės direktorė, nenorėjusi atskleisti tapatybės, sako patyrusi psichologinį spaudimą.

„Atsisėdęs psichologinį spaudimą darydavo. Aiškindavo, kad tu privalai, įmonė turi išsilaikyti, turi užsidirbti, nors dirbau dar tik nepilnai dvi savaites“, – nurodė pašnekovė.

Tų pinigų iki šiol nesulaukiau. Dėl savo atlyginimo turiu kovoti, prašyti, kad jį pervestų.

Įmonių steigėjas tai neigia ir tikina, kad darbuotoja tiesiog neatliko savo užduočių.

„Kokį psichologinį smurtą? Ji neatvažiuoja į darbą, nepadaro užduočių“, – kalbėjo M. Smilgius.

Dar kitoje įmonėje dirbusi žmogiškųjų išteklių specialistė pasakojo patikėjusi viliojančiu darbo pasiūlymu ir specialiai grįžusi į Lietuvą. Jos istorija dar sudėtingesnė.

„Padavė pasirašyti kredito unijos sutartį, pagal ją turėjo būti pervesta 15 tūkst. eurų plėtrai. Tų pinigų iki šiol nesulaukiau. Dėl savo atlyginimo turiu kovoti, prašyti, kad jį pervestų“, – aiškino savo tapatybės atskleisti nenorėjusi mergina.

Buvusi personalo vadovė pasakojo, kad kai kurių įmonių direktoriai yra net užstatę savo namus dėl įmonės.

„Buvo rekomendacija: galbūt galite įkeisti savo turtą ten, kad įmonė turėtų daugiau ilgalaikio turto“, – teigė mergina.  

Pagrindinis vadovas aiškina, kad vieno direktoriaus namą įmonė yra nupirkusi kaip nekilnojamą turtą, nors jam turi priekaištų dėl darbo kokybės.

„Įmonę nuvaręs prie bankroto, nesiskaito su darbuotojais, prisiima įsipareigojimų, pavyzdžiui, išsinuomoja naują automobilį, kurį paskui palieka žmonai vairuoti, kuri nėra darbuotoja“, – tvirtino M. Smilgius.

Įmonėms – teisėsaugos ir inspekcijos dėmesys.

„Skundas buvo gautas dėl tos įmonės, VDI pradėjo tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo“, – komentavo Vyriausiasis darbo inspektorius Virginijus Lukavičius.

VDI LNK Žinioms sakė, kad panašios situacijos – ne naujiena, panašių skundų vis daugėja. Vien Kaune jų šiemet – virš tūkstančio.

„Jau yra gauta virš 1,4 tūkst. skundų, iš kurių virš tūkstančio kreipimasis į Darbo ginčų komisiją“, – teigė V. Lukavičius.

Teisininkai taip pat sako turintys nemažai darbo nagrinėjant tokias bylas, tačiau esą darbuotojai ar darbdaviai neturėtų laukti iki paskutinės minutės.

„Ginčui yra trys mėnesiai, atleidimo atveju – mėnuo, neatsiskaitymo atveju – trys mėnesiai. Reikia kreiptis, tvarka pakankamai paprasta. VDI imasi priemonių tam, kad išsiaiškintų“, – nurodė advokatas Paulius Vaicekauskas.

Panašu, kad be teisėsaugos įsikišimo konfliktas Kaune neišsispręs. Tris pareiškimus gavusi policija tikslina aplinkybes, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika.