- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje ištiriama vis daugiau nelegalaus darbo ir darbuotojų išnaudojimo atvejų. Vien praeitais metais išnagrinėta 300 skundų dėl psichologinio smurto darbe, o nukentėjusiems darbuotojams priteista daugiau nei 10 mln. eurų. Profesinės sąjungos sako, kad pažeidėjams skiriamos per mažos baudos, todėl net ir darant nusikaltimus didelės žalos nepatiriama.
Darbo inspekcija pernai atliko dvigubai daugiau patikrinimų nei 2022 metais. Daugiausiai tirta darbuotojų sauga.
„Nenoras mokėti darbo užmokesčio, nenoras užtikrinti orių darbo sąlygų, nenoras užtikrinti darbo saugos ir sveikatos darbo vietoje. Metai iš metų šios problemos kartojasi“, – tikino Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Darbo inspekcija sako, kad kasmet nelegalaus darbo mastai auga. Palyginti su 2022 metais, pernai pažeidimų padaugėjo beveik 15 proc., o daugiausia jų – statybų versle.
„Tradiciškai fiksuojamos tos pačios veiklos rūšys, tai – statyba, transportas. Keista, kad iki šiol nelegalus darbas fiksuojamas būtent šiose srityse. Tai – nepagarba įstatymui, valstybei ir jos žmonėms“, – stebėjosi J. Gricius.
Statybininkų asociacija tikina, kad su nelegaliu darbu kovoja jau ne vienerius metus, tačiau ryžtingų sprendimų pasigenda iš valdžios.
„Valstybei siūlėme įdiegti savo sistemą, kad padėtume tašką šitai problemai, tačiau jie nepalaikė mūsų pasiūlymo“, – teigė Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Profesinės sąjungos sako, kad pažeidimų nemažės iki kol nebus sugriežtintos baudos. Net ir nusikaltę darbdaviai žalos beveik nepatiria.
„Juokas pro ašaras. Įmonė tris metus pažeidinėjo darbo ir poilsio režimą. Nustačius pažeidimus – gavo 120 eurų baudą. Tai rodo, kad darbdaviai tikrai gali susimokėti tam tikrą duoklę valstybei ir toliau pažeidinėti įstatymus“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Klausimų kelia ir užsieniečių išnaudojimas, nes kai kurios įmonės imigrantų poreikių nepaiso, naudojasi jų žinių stoka.
„Darbdaviai, kurie pasamdo užsieniečius, labiau piktnaudžiauja. Tas žmogus negali apsiginti, dažnai nemoka kalbos, nežino mūsų teisinės sistemos. Jis – labai pažeidžiamas. Dėl to užsieniečiai ir labiau nukenčia“, – kalbėjo D. Gedvilas.
„Nemato reikalo pernelyg stengtis investuoti į darbuotojų saugą, sveikatą, į skaidrų, nešešėlinį atlyginimą, nes ta priežiūra – minimali“, – teigė I. Ruginienė.
Vis daugiau fiksuojama ir mobingo bei psichologinio smurto atvejų, o jų ypač gausu Sveikatos apsaugos ir Švietimo sektoriuose. Tiesa, tokie kaltinimai pasitvirtina ne visada.
„Kiekvienas pajudėjimas, reiklumo aspektas – vertinamas kaip kažkokia prievarta. Tai nėra prievarta. Tai – darbo drausmės, pareigų atlikimo momentai. Mes negalime visko suabsoliutinti ir nukreipti į šitą apibrėžtį, į smurto sąvoką“, – tikino J. Gricius.
Pernai darbo inspekcija išrašė beveik 530 administracinių nusižengimų protokolų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...