Sunegalavo tuo pačiu metu

Kaip jau rašyta, Petrašiūnuose įsikūrusios bendrovės „Akvasanita“ direktorius Svajūnas Jonika, vadovaujantis šiai dirbtinio granito virtuvines plautuves gaminančiai įmonei jau apie penkiolika metų, stojo prieš šį teismą dar 2018-ųjų rudenį, kaltinant jį dėl vieno darbuotojo mirties bei kito sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Abu jie liejo minėtas plautuves rankiniu būdu iš dervų, smėlio ir pigmento. Tik šeimos dar nespėjęs sukurti A.P. dirbo plautuvių formuotoju septynerius metus, o jo kolega, trijų mažamečių vaikų tėvas, M.S. – trejus.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Plaučių silikozės simptomus jie pajuto beveik tuo pačiu metu – kai plautuvių liejimo procese buvo pradėtas naudoti labai smulkus ir itin dulkantis smėlis, atvežtas iš Ukrainos.

34-erių A.P. mirė 2015-ųjų gruodį – praėjus vos keliems mėnesiams po netikėtos ligos, pasireiškusios iš pradžių – svorio kritimu, o po to – karščiavimu ir dusuliu. Artimųjų įsitikinimu, plaučių silikozė jam buvo diagnozuota per vėlai, dėl ko jau nepadėjo net dvi plaučių persodinimo operacijos.

Panašius negalavimus pajutęs M.S. kreipėsi į medikus lengvesnėje negalavimų stadijoje, dėl ko šią nepagydomą lėtinę ligą iš pradžių trumpam pavyko suvaldyti.

2018-ųjų spalį teismui atvertus buvusio jų darbdavio bylą. M.S. portalui kauno.diena.lt teigė: „Prieš porą metų man buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas. Ir sveikata po truputį blogėja toliau.“ Neslėpė tada M.S. ir, kad stovi eilėje dėl plaučių transplantacijos.

Portalo žiniomis, ne per seniausiai ji M.S. buvo atlikta. Tačiau galimai pavėluotai. Šis daugiavaikis tėvas tebuvo įpusėjęs ketvirtą dešimtį.

Po žinios apie M.S. mirtį jo buvusio darbdavio teisme paskelbta pertrauka, nes tikėtina, kad į procesą įstos naujas nukentėjusysis – visų velionio teisių perėmėja esanti jo sutuoktinė.

Turėtų būti pakoreguotas ir kaltinimas S.Jonikai.

Svajūnas Jonika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Gresia įkalinimas

Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, S.Jonika iš pradžių apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tada jis teigė, kad negali būti, jog nepagydomi buvusių jo pavaldinių negalavimai susiję su šių darbo sąlygomis.

Tačiau perduodant šią beprecedentę bylą teismui, S.Jonika jau buvo kaltinamas netinkamai vykdęs savo pareigas, t.y. nuo 2009 m. birželio pabaigos iki 2015 m. lapkričio, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, neorganizavęs jų mokymų bei atestavimo, nevertinęs profesinės rizikos ir nesudaręs saugios bei sveikatai palankios darbo aplinkos. Pareiškus jam ikiteisminio tyrimo metu tokį įtarimą, S.Jonika pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimą, kuriuo kaltinamas S.Jonika, numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Netgi tuo atveju, jeigu ši veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

Teisme S.Jonika parodymus davė. Sunkiai besivaldžiusiai A.P. seseriai per juos pasidarė bloga. O M.S., klausydamas buvusio darbdavio gražbyliavimų, laikas nuo laiko nevalingai purtė galvą.

Nukentėjusieji: moteris (kairėje) ir vyras (dešinėje).

Savo parodymus S.Jonika pradėjo nuo to, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Esą jo vadovaujamoje įmonėje įdiegti aukščiausi saugumo standartai, kuriuos jie perėmė iš suomių ir prancūzų, kurie buvo atvykę į Kauną, kad specialiai apmokytų juos, kokias medžiagas naudoti, kad gamyba būtų saugi. Ir jis pats šios įmonės veiklos pradžioje yra dirbęs su tomis pačiomis medžiagomis, įranga ir apsaugos priemonėmis, kaip ir A.P. bei M.S. Ir kažkodėl nesusirgo. Be to, vėliau jų gamybos technologiją dar patobulino Europoje žinomas specialistas iš Vokietijos. O jų naudojamos apsauginės kaukės – vienos patikimiausių pasaulyje. Jomis naudojamasi ir siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo.

Prieštaravo pats sau

S.Jonika tikino teismą esą A.P. ir M.S. patys pažeidinėdavo privalomą specialių apsaugos priemonių dėvėjimo jų įmonėje tvarką. Be to, A.P. kurį laiką buvo išėjęs iš jų į brolio įmonę, kur dirbo su dažais. Tačiau, šiai bankrutavus, grįžo atgal. O po šešių metų dėl sveikatos būklės buvo atleistas, nes jų įmonėje nebebuvo tokio darbo, kurį buvo galima pasiūlyti sunegalavusiam A.P.

„Esu kaltas tik todėl, kad neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų prieš įdarbinant“, – visgi pripažino savo kaltę S.Jonika, čia pat teigęs, kad prisipažįsta ir pražiūrėjęs, kaip jo vadovaujamoje įmonėje laikomasi įsakymo dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo.

Esu kaltas tik todėl, kad neišreikalavau iš jų sveikatos pažymų prieš įdarbinant.

Gynėsi teisiamasis ir nuo M.S. kaltinimo, kad šis turėjo dirbti su sena kažkieno jau naudota apsaugine kauke. Anot S.Jonikos, kodėl šią išmesti, jeigu išvalius ji dar tinkama naudojimui? O į kitą M.S. kaltinimą – kad visos ligos prasidėjo pradėjus gamyboje naudoti smėlį iš Ukrainos, kuris ypač dulkėjo, S.Jonika atsikirto, kad su šia medžiaga jiedu su A.P. dirbo tik apie pusmetį. Ir pirmiausiai ją išbandė jų gamybos vadovas su kolega iš įmonės administracijos. Ir taip pat nesusirgo. O medikai esą nustatė A.P. ir M.S. tokias diagnozes tik tada, kai jis šiems atvežė gamyboje naudojamų medžiagų aprašą.

„Iš pradžių pas mus buvo per mažai žmonių, kad reikėtų darbų saugos specialisto. O, kadangi aš turėjau tokį pažymėjimą, tai ant manęs viską ir užkabino“, – pats sau prieštaravo S.Jonika. Galiausiai, pasiteiravus jo, kodėl neapskundė sprendimo civilinėje byloje, kurioje M.S. iš jo priteistas 18 tūkst. eurų atlygis, teisiamasis tikino, kad pirmiausiai jo advokatas jam nepasakęs, kad galima šį sprendimą skųsti. O antra – vaikščiojimas po teismus su advokatais jam kainuoja daugiau, negu minėti priteisti pinigai.

Gynybos metodai šokiruoja

S.Jonika gina advokatas Gintaras Černiauskas. Ir šio pasirinkta gynybinė taktika yra viena iš priežasčių, kodėl taip ilgai užsitęsė šios bylos nagrinėjimas.

Pavyzdžiui, buvo S.Jonika su G.Černiausku pareiškę teismui prašymą dėl leidimo pasinaudoti velionio A.P. duomenimis vienos Lenkijos ekspertinės įstaigos specialistams, kad šie pateiktų savo išvadą dėl jam nustatytos diagnozės ir gydymo teisingumo. Esą mūsų medikai ir ekspertai, konstatavę jam plaučių silikozę, yra nekompetetingi. Nors byloje yra atlikti net šeši Lietuvos ekspertų bei jiems talkinusių gydytojų pulmonologų tyrimai ir visi jie konstatavo tą patį.

Svajūnas Jonika (viduryje) ir jo advokatas Gintaras Černiauskas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Nurodė tada S.Jonika su savo advokatu teismui ir konkrečią Lenkijos įstaigą, kuri turėtų revizuoti Lietuvos specialistų išvadas. Ir tai taip pat kėlė tam tikrų įtarimų. Jau nekalbant apie tai, kad gavus S.Jonikai palankias šios įstaigos išvadas, kiti proceso dalyviai – prokurorė ar nukentėjusieji su savo atstovais galėtų pareikšti norą, kad Lenkijos ekspertų išvadas revizuotų kurios nors kitos užsienio valstybės specialistai. Ir taip šis teismo procesas gali tęstis amžinybę, nors iki senaties už S.Jonikai inkriminuojamą nusikaltimą – dar toli.

Šią beprecedentę bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius minėtą S.Jonikos ir jo advokato prašymą atmetė. Po ko teisiamasis pareikalavo A.Rimkevičiaus, esą neleidžiančio jam gintis, nusišalinimo nuo jo bylos nagrinėjimo. O tai reikštų, kad kitas teisėjas turėtų pradėti ją nagrinėti iš naujo.

Teisėjui nenusišalinus nuo S.Jonikos bylos nagrinėjimo, ne per seniausiai gautas naujas prašymas skirti dar vieną ekspertizę. Šį kartą – kompleksinę-techninę. Dėl jos sprendimas dar nepriimtas, nes atsirado svarbesnių.