Didžiųjų atradimų istorija – monetose

  • Teksto dydis:

Lietuvos jūrų muziejus spalio 29 d. (ketvirtadienį) 15 val. Vilniuje, Lietuvos banko Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) atidaro parodą „Jūra atveria pasaulį“.

„Pinigai susiję su laivais šimtmečiais ir tūkstantmečiais, – sako parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius. – Sugretindami laivybą su turtais, ištekliais ir finansais, aiškiai matome, kad į jūrų keliones dažnai buvo leidžiamasi norint prakusti, pasipelnyti ir užvaldyti.“

„Dvi pinigų ir laivų mūzų buveinės – Pinigų muziejus Vilniuje ir Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje – siūlo į garsių jūrininkų laimėjimus pažvelgti šiek tiek kitokiu kampu, per įspaudus ir reljefus blizgančiame metale“, – kolegą iš Klaipėdos papildo Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas.

Parodoje iš Jūrų muziejaus numizmatikos rinkinio eksponuojama beveik 100 proginių monetų ir medalių, skirtų geografinių atradimų, atradėjų asmenybių ir laivų tipų temai. Tokią teminę kolekciją surinko kolekcininkas Feliksas Rimkevičius, ilgą laiką dirbęs Klaipėdos uosto locmanu, stažavęsis Mozambike. Jis kolekcionavo kriaukles, ženkliukus, pašto ženklus, pašto vokus ir monetas. Didžioji šios kolekcijos dalis dabar saugoma Lietuvos jūrų muziejaus fonduose.               

Proginės įvairių nominalų monetos puošia daugelio pasaulio valstybių pinigų rinkinius. Parodoje nėra itin daug senų monetų – tik viena yra XIX a. Dauguma jų nukaldinta praėjusiame ir jau šiame amžiuje. Nemaža jų dalis – portugališkos, yra pažymėtų Jungtinės Karalystės Karalienės atvaizdu, taip pat išleistų Rusijoje, Lenkijoje, Korėjoje, Kuboje, Gvadelupoje, Vokietijoje, Somalyje ir kituose pasaulio kraštuose. Juose vaizduojami siužetai,  susiję su istoriniais įvykiais, laivai ir asmenybės dar kartą pabrėžia jūreivystės reikšmę planetos Žemės, kurios 70 proc. paviršiaus sudaro vanduo, istorinei raidai. 

Tikimasi, kad paroda pritrauks ne tik numizmatų dėmesį. Joje lankytojai turės galimybę panirti į romantikos ir nuotykių kupiną jūros istorijos pasaulį: susipažins su normanų keliautoju Leifu Eriksonu, pačioje XI a. pradžioje (apie 1000–1001 m.) išsilaipinusiu rytinėje dabartinio Šiaurės Amerikos žemyno pakrantėje ir įkūrusiu Vinlando gyvenvietę, peršokę per kelis šimtmečius kartu su Kristupu Kolumbu iš naujo atras Ameriką, pažins Rytų pasaulį su Marku Polu, leisis į klajones po vandenynus su Džeimsu Kuku, užkariaus Šiaurę su Roaldu Amundsenu.

Laiku ir jūromis keliauti padės navigacijos prietaisai, be kurių nebūtų šių atradimų:

Jokūbo lazda, XVI–XVII a. naudota laivo platumai nustatyti pagal kampą tarp saulės ar Šiaurinės žvaigždės ir horizonto; sekstantas – navigacinis instrumentas kampui tarp bet kokių dviejų matomų objektų matuoti bei Traverso lentelė, kuria fiksuodavo laivo nuplauktą atstumą ir plaukimo kryptį nuo žinomo taško per laiko tarpą (budėjimą).

Paroda Lietuvos banko Pinigų muziejuje bus eksponuojama vienus metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių