- KVMT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
-
Klaipėdos muzikinis teatras didžiuojasi savo senbuviais
Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944 m.) ir lietuviškasis (1922–2019 m.) – išgyveno įvairius laikotarpius, o sausio pradžioje sukanka 35 metai, kai teatrui buvo suteiktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vardas ir statusas.
Minėdamas šią datą teatras didžiuojasi ir džiaugiasi gražias darbo KVMT sukaktis švenčiančiais kolegomis: 35 metus čia dirba jo vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, spektaklio vadovė Marijana Fokina, orkestro muzikantai Dalė Asmolovienė ir Virginijus Ovsiukas, orkestro muzikantai-grupių reguliatoriai Rimantas Giedraitis ir Steponas Sugintas, choro artistės Violeta Butkevičienė, Pranciška Kurmanskienė ir Danutė Skurdauskytė, vyriausioji kostiumininkė Paulina Arlauskienė.
Teatras keičiasi ir keičia asmenybes
35 metus KVMT dirbantis Vladimiras Konstantinovas – teatro vyriausiasis chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuotojas. Tarp jo kūrinių – vokalinės-instrumentinės kompozicijos solistams, chorams, orkestrams, opera vaikams, bažnytinės giesmės, muzika spektakliams ir kinui.
Į klausimą, kodėl nekeičiu darbo vietos, turiu aiškų atsakymą – ji pati keičiasi ir mane keičia.
„Džiaugiuosi, kad mano pedagogu buvo prof. Kazys Kšanas. Jis tuo metu vadovavo Klaipėdos liaudies operos teatrui ir įtraukė mane dar aštuoniolikmetį į šią veiklą“, – sako V. Konstantinovas.1976-aisiais jis tapo Klaipėdos liaudies operos teatro koncertmeisteriu, vėliau chormeisteriu. Nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteriu ir dirigentu, o nuo 1992 m. – vyriausiuoju chormeisteriu ir dirigentu.
„Į klausimą, kodėl nekeičiu darbo vietos, turiu aiškų atsakymą – ji pati keičiasi ir mane keičia. Taip, dar studentas pradėjau akompanuoti Klaipėdos liaudies operos teatro šokėjų repeticijoms, vėliau – ruošti chorą spektakliams. G. Verdi opera „Traviata“ buvo pirmasis mano kaip chormeisterio darbas Klaipėdos liaudies operos teatre. Tada dar neįsivaizdavau, kad po kelerių metų, jau profesionaliame muzikiniame teatre „Traviatą“ teks diriguoti pačiam, pakeitus negalėjusį į spektaklį atvykti nuostabų dirigentą Dantę Anzolinį“, – viename iš interviu pasakojo V. Konstantinovas.
Muzikantas „iš teatro duobės“
Tarp švenčiančių 35 metų darbo sukaktį yra ir fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir KVMT orkestro muzikantas-grupės reguliatorius, kuriuo kolektyvas labai didžiuojasi. Save jis kukliai vadina „muzikantu iš teatro duobės“, tačiau fleitos pedagogas ir keleto muzikinių konkursų laureatas R. Giedraitis yra parašęs daugiau kaip 60 autorinių kūrinių įvairių sudėčių orkestrams bei ansambliams ir parengęs daugiau kaip 1700 aranžuočių.
„1987 m. sausio 1 d. yra oficiali Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo data. Tačiau aš pradėjau čia dirbti anksčiau: jau nuo 1984 m. rugpjūčio 1 d. Tada dar buvo Liaudies opera, bet atlyginimus jau mokėjo. Čia ir pradėjau produktyvaus aranžuotojo karjerą. Vargu ar tai galėjo įvykti kitur: tiesiog reikalingas vaikinas tinkamu laiku pasirodė tinkamoje vietoje. Netrukus manimi susidomėjo „Trimitas“, paskui buvo Dainų šventės ir t. t. Per 35 metus teatre buvo visko, tačiau keleto pastarųjų metų teatro gyvenimas teikia naujų gerų vilčių. Ir ne tik statybos. Požiūris į profesiją, teatrą ir profesionalumą, repertuarinės ambicijos ir pan.“, – viename interviu yra sakęs R. Giedraitis.
Pradėjo nuo baleto artistės karjeros
35 metus muzikiniame teatre dirbanti Marijana Fokina – viena iš svarbių šio teatro istorijos figūrų. „Pradėjau nuo Klaipėdos liaudies operos šokėjos, vėliau tapau baleto trupės vadove ir baletmeistere (buvau kelių pastatymų choreografė). Įsikūrus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, reikėjo baleto trupės, tad kartu su iš Sankt Peterburgo atvykusiu profesionaliu baletmeisteriu Dmitrijumi Tchorževskiu subūrėme šokėjus į baleto trupę. Tapau jos baleto artiste, vėliau baleto trupės inspektore, solistų ir choro artistų šokio studijos choreografe“, – pasakojo M. Fokina.
Kai viskas darniai susijungia, išvystame stebuklą, kurį su pasididžiavimu pristatome žiūrovams bei džiaugiamės patys.
2007 m. baigusi karjerą baleto trupėje, M. Fokina nuo teatro neatitrūko – tapo teatro režisieriaus padėjėja, o vėliau spektaklių vadove. „Spektaklis – tai muzikos, vaizdo, šviesų ir pačių įvairiausių mechanizmų, ne tik scenoje pasirodančių žmonių ar grojančio orkestro, visuma. Kai viskas darniai susijungia, išvystame stebuklą, kurį su pasididžiavimu pristatome žiūrovams bei džiaugiamės patys. Džiaugiamės, nes tai iki pačių gelmių paliečia širdis. Kas gali būti jautriau ir gražiau?“ – sako nuoširdžiai kolegų pasiekimais scenoje besidžiaugianti M. Fokina.
Pirmosios damos
„Esu pirmoji Klaipėdos liaudies operos etatinė choristė, – pasakoja Danutė Skurdauskytė (mecosopranas), kurios karjera prasidėjo dar Klaipėdos liaudies operoje 1984 m. – Pirmu mano sceniniu „krikštu“ tapo C. Millöckerio operetė „Studentas elgeta“. Dainuoju KVMT chore jau 35 metus. Esu labai laiminga dėl šio savo pasirinkimo. Žinau, kad išėjusi labai gailėčiausi. Džiaugiuosi savo draugišku kolektyvu: reikia padirbėti norint prisiderinti prie kolegų, kurie už tave jaunesni 20 ar 30 metų. Jaunimas skatina pasitempti, stengiesi prisiminti, koks pats buvai jaunas, kaip mąstei.“
Tai ne profesija. Tai gyvenimo būdas, kaip ir visiems teatru gyvenantiems žmonėms.
KVMT vyriausioji kostiumininkė Paulina Arlauskienė jaudinasi prieš kiekvieną premjerą ne mažiau nei scenoje pasirodantys kūrėjai. Tačiau nuo pat teatro įkūrimo čia dirbanti moteris savęs be šios veiklos neįsivaizduoja. 35 metus čia dirbanti P. Arlauskienė juokauja, kad teatro meninis liūnas ją įtraukė ir nepaleidžia. „Tai ne profesija. Tai gyvenimo būdas, kaip ir visiems teatru gyvenantiems žmonėms“, – juokiasi profesionalė, karjerą pradėjusi dar 1984 m. Klaipėdos liaudies operoje, o 1987 m., įsikūrus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, tapusi viena pirmųjų darbuotojų.
„Kiekvieną dieną vis kažkas kitaip. Nėra rutinos. Net jei rodomas tas pats spektaklis, kiekvieną kartą jį vis matau kitaip. Ir pasiruošimas bei situacijos kitokios. Ir žmonės čia dirba ypatingi: labai geri, nuoširdūs, talentingi. Tenka išklausyti, padrąsinti, paguosti. Visko būna. Ir žvaigždžių sutinkame, bet jos mažiau įnoringos nei pradedantieji scenos žmonės (juokiasi). Mano pažįstamiems sunku suprasti, koks mano darbas: jie nustemba bei vadina jį įdomiu, aš žinau, kad jis būna ir sunkus. Visoks“, – juokiasi vyriausioji kostiumininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spektaklio premjera – per Valentino dieną
Klaipėdos dramos teatre ruošiamasi naujam latvių režisieriaus Elmārs’o Seņkovs’o spektakliui „Mane vadina Kalendorium“, kurio premjera numatoma vasario 14 ir 15 dienomis. Jau gaminamos dekoracijos, jos į teatrą bus atvežt...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Kūrėjai su meile apie „Sugrįžimą“: šis spektaklis yra techninis monstras
Klaipėdos dramos teatre kurtas Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“ subūrė ypatingą, ryškaus braižo kūrėjų komandą, o pagrindinį vaidmenį atliko vienas iš greičiausiai kylančių jaunų lietuvių aktorių Džiugas G...
-
Rūta Bunikytė: „Matilda“ skatina veikti ir įveikti gyvenimo sunkumus
Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pakvies į miuziklo visai šeimai „Matilda“ pagal Roaldo Dahlio knygą premjerą. Miuziklo pastatymo kūrybinę grupę sudaro muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, re...
-
Eglučių kūrėjams – apdovanojimai
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje surengta tradicinė Padėkos popietė, kurios metu apdovanoti kūrėjai, dalyvavę kasmet organizuojamoje akcijoje „Kalėdų eglučių kiemelis“. Ši šventinė ini...
-
Krašto dienai paminėti – Karinių oro pajėgų orkestro koncertas
Klaipėdiečiai plūdo į Žvejų rūmus, kur šventinį koncertą Klaipėdos krašto dienai paminėti dovanojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. ...
-
„Metų Snieguolės“ karūna – ir renginio vedėjai
Žvejų rūmuose vyko tradicinis renginys „Metų Snieguolė“. Jo metu merginos šoko, dainavo, sakė kalbas, demonstravo kostiumus ir kitaip varžėsi dėl metų gražiausios ir talentingiausios Snieguolės vardo. Šiemet išrinkt...
-
Ekskursijos suka į Klaipėdos muzikinį teatrą
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinėse ekskursijose nuo pat jo atidarymo pradžios jau apsilankė per 4 tūkst. lankytojų iš Lietuvos miestų ir užsienio šalių. Dėl didelio žmonių srauto užsiregistruoti į ekskursiją galima ...
-
Elmārs Seņkovs: pasakojame apie gerus žmones
Kai Vakarų pasaulyje bus švenčiama meilės diena, Klaipėdos dramos teatre taip pat vyks šventė, kurioje meilė užims labai svarbią vietą – vasario 14 d. žiūrovai rinksis į spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ premjer...
-
M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms skirtus metus atvėrė KVMT koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą pro...