Turtinga istorija

– Profesoriau, daug metų teko vadovauti KU Klaipėdos Menų fakultetams, patirti atsiskyrimo ir perėjimo kiton aukštojon institucijon peripetijas. Kaip vertintumėte šį žingsnį?

– Kaip žinome, fakultetas daug kartų keitė savo priklausomybę – buvome Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetas, Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos institutas, Klaipėdos universiteto Menų fakultetas (Menų akademija) ir pagaliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas. Reikia pasakyti, kad visi šie pasikeitimai savotiškai buvo įdomūs įvairiomis prasmėmis. Man teko garbė pradėti dirbti, kai 1975 m. ŠPI Klaipėdos fakultetas buvo įjungtas į Lietuvos valstybinės konservatorijos sudėtį ir vietoje vieno fakulteto įkurti du (Kultūros ir Pedagogikos) Klaipėdos fakultetai. Tada ir prasidėjo fakultetų didysis formavimosi etapas. Buvo steigiamos naujos katedros, kasmet kviečiami vis nauji specialistai, pastatytas naujas studentų bendrabutis, įsigyta naujų muzikos instrumentų, didelė dalis jaunųjų specialistų aprūpinti gyvenamuoju plotu. Iki 1995 m. fakultetas gyveno tam tikrame apogėjuje – turėjome daug studentų, daug įvairių žanrų meno kolektyvų, kurie aktyviai dalyvavo respublikinėse, miesto dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose, koncertuose. Fakulteto priklausomybė vienai ar kitai aukštojo mokslo institucijai turėjo savo pliusų ir minusų.

1995 m. Seimo nutarimu Klaipėdos fakultetai buvo įjungti į Klaipėdos universiteto sudėtį Menų fakulteto statusu. Pradžioje universiteto dėmesys naujam Menų fakultetui buvo labai pozityvus. Universiteto vadovybė teikė visokeriopą paramą studentams, dėstytojams, remdavo meninių kolektyvų koncertines išvykas, įrašus, dalyvavimą tarptautiniuose bei nacionaliniuose konkursuose. Deja, laikui bėgant, keitėsi universiteto vadovybės, keitėsi ir požiūris į Menų fakultetą. Prasidėjo kalbos, kad menų studijos brangios, joms išlaikyti reikia daug pinigų ir t. t. Ypač situacija pasikeitė 2009 m. priėmus naują mokslo ir studijų įstatymą, kur atsirado mokamos studijos. Iš pradžių universiteto vadovybė dar gana ženkliai remdavo studentus, patekusius į valstybės nefinansuojamas vietas, bet ilgainiui tas rėmimas vis mažėjo. Be to, menininkus rengia pagrindinė menininkų rengimo kalvė – Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Taigi prasidėjo kova už studentus, kur varžėsi trys aukštosios mokyklos.

Prof. Vytautas Tetenskas.

– Koks, jūsų nuomone, šiuo metu veikiančios Muzikos katedros vaidmuo rengiant specialistus – kultūros baro darbuotojus, pedagogus?

– Muzikos katedros vaidmuo rengiant specialistus yra labai didelis ir reikalingas. Lietuvoje veikia per 600 kultūros centrų arba filialų, kuriuose trūksta kultūros darbuotojų, meno kolektyvų vadovų. Ilgamečiai darbuotojai išeina į užtarnautą poilsį, o jų pakeisti nėra kuo. Todėl muzikos katedros uždavinys ir yra rengti specialistus minėtoms įstaigoms. Su LMTA yra sutarta, kad Klaipėdos fakulteto studijų programos nedubliuotų Vilniaus programų, todėl čia parengtos tokios, kurių neturi Vilniaus fakultetai. Tačiau LMTA vengiant studijų programų dubliavimo ir atlikėjų rengimą palikus tik Vilniuje, iškilo naujų problemų.

– Ką iš laiko perspektyvos norėtumėte prisiminti, kalbant apie fakulteto indėlį į Klaipėdos miesto, Žemaitijos regiono, Lietuvos kultūrinį gyvenimą?

– Labiausiai mane džiugina mūsų absolventų laimėjimai ir jų dirbami darbai. Reikia tik pabuvoti dainų šventėse, ir akivaizdžiai pamatysime mūsų darbo vaisius. Į dainų šventes daugiausia suvažiuoja būtent Klaipėdos fakulteto absolventų su savo vadovaujamais meno kolektyvais. Jie atveža didžiausią būrį muzikantų, dainininkų ir šokėjų. Mūsų absolventai yra kviečiami būti dainų švenčių, įvairių festivalių dirigentais, asistentais, baletmeisteriais, režisieriais.

– Daugelį metų vadovavote Liaudies instrumentų katedrai, išugdėte puikių atlikėjų, karštų savo žanro mylėtojų. Kaip pasiekėte tokių rezultatų?

– Taip, kartu su mano atvykimu į Klaipėdą buvo įsteigta Liaudies muzikos katedra, prie kurios lopšio kartu su prof. Algirdu Vyžintu man ir teko būti. Pradžia buvo nelengva, bet palaipsniui katedra augo, stiprėjo ir vėliau džiaugėmės dideliu būriu studentų, šauniu liaudies instrumentų orkestru, birbynių, kanklių, skudučių, folkloro, akordeonistų, smuikininkų ansambliais, kaimiška kapela, puikiu dėstytojų kolektyvu. Šie meno kolektyvai daug koncertavo, dalyvavo dainų šventėse, festivaliuose, išvykose į užsienį. Vėliau pamažu, beje, kaip ir visur, pradėjo mažėti studentų skaičius, pradėjome nesuformuoti orkestro, kaimiškos kapelos, teko mažinti pedagogų sudėtį ir taip stengėmės išlaikyti nors tuos mažus ansamblius. Nelikus Liaudies muzikos katedros bei liaudies instrumentų orkestro, aš visą dėmesį skyriau birbynių ansambliui. Rengėme naujas koncertines programas, dalyvavome tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose, kur laimėdavome laureatų vardus.

Pasirinkimas – didelis

– Prodekane, jūs stovite prie fakulteto studijų programų koordinavimo ir derinimo vairo. Aukštąjį mokslą palietė reformos, mūsų fakultetas prieš kelerius metus perėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jurisdikcijon. Teko nelengvas darbas su vilniškiais svarstyti studijų programas siekiant, kad jos nesidubliuotų. Kaip sekėsi darbas?

– Visų menų krypčių ir pakopų studijų programų klausimas buvo derinamas iš anksto, dar prieš susijungiat su LMTA. Buvo aptarta, kurios studijų programos paliekamos fakultete, kurios specializacijos bus atnaujinamos suderinant studijų planus ir prijungiamos prie Vilniuje vykdomų studijų programų, kokios numatomos naujos ir bus vykdomos tik Klaipėdos fakultete ir t. t. Tai ilgas ir atsakingas procesas, kuris vyko sklandžiai, įsiklausant į mūsų pageidavimus, geranoriškai sutariant visais svarbiais klausimais.

Prodekanė doc. Irena Pečiūrienė.

– Kokias specialybes siūloma įgyti mūsų aukštojoje mokykloje?

– Klaipėdos fakultete vykdomos dviejų (bakalauro ir magistrantūros) pakopų trijų meno krypčių – muzikos, šokio ir teatro – studijos. Muzikos atlikimo studijų programa (specializacijos: chorvedyba ir vargonininkavimas, džiazo ir populiarioji muzika, liaudies instrumentai, styginiai instrumentai (gitara), miuziklas) skirta rengti profesionalius pasirinktos specializacijos muzikos atlikėjus, gebančius dirbti muzikos atlikėjais (solistais ir (arba) ansamblio, orkestro artistais ir jų vadovais) meno kolektyvuose, kultūros ir švietimo įstaigose, taip pat savarankiškai plėtoti kūrybinę veiklą. Muzikos studijų specializacija Muzika ir edukacija skirta rengti aukštos kvalifikacijos muzikos profesionalus, galinčius dirbti įvairiose Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigose, gebančius inicijuoti ir įgyvendinti įvairius projektus, derinti meninę, kūrybinę, mokslinę, pedagoginę, vadybinę bei organizacinę veiklas.

– Koks Klaipėdos fakulteto studijų programų išskirtinumas?

– Klaipėdos fakultete vykdomos vienintelės Lietuvoje universitetinių studijų specializacijos: Miuziklas (Muzikos atlikimo studijų programa), Muzika ir edukacija (Muzikos studijų programa).

Uždavinys – rasti "savo veidą"

– Vedėja, jūs ilgą laiką vadovavote Fortepijono katedrai. Kadaise gausus katedros dėstytojų būrys į gyvenimą išleido nemažai šio žanro atlikėjų, koncertmeisterių, pedagogų. Kaip vertintumėte nuveiktų darbų rezultatus?

– Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų įkūrimas atgaivino ne tik Klaipėdos, bet visos Vakarų Lietuvos kultūrinį gyvenimą. 1974 m. įkurta Fortepijono katedra buvo viena didžiausių katedrų tuometiniuose Klaipėdos fakultetuose. Pradžioje katedros pedagogai dėstė bendrąjį fortepijoną visų muzikos specialybių studentams. Greta pedagoginio darbo jie labai aktyviai dalyvavo koncertiniame gyvenime. Nauju stimulu katedros veiklai tapo Fortepijono bakalauro studijų programos ir Fortepijono pedagogikos magistrantūros parengimas.

– Šiuo metu vadovaujate Muzikos katedrai. Po jos sparnu, vykdant reformas, buvo sujungtos visos ankstesnės muzikinės katedros. Kaip vertinate šį procesą? Kaip sekasi organizuoti, suderinti katedros darbą?

– Klaipėdos universiteto Menų fakultete buvo 8 muzikinės katedros. Mažėjant studentų skaičiui 2015 m. katedros buvo sujungtos į vieną – Muzikos katedrą. Katedrų sujungimas leido optimizuoti studijų procesą.

Doc. Jūratė Karosaitė.

– Optimizuojant studijų programas Lietuvos mastu, Klaipėdos fakultetas siekia pasiūlyti originalias, išskirtines studijas. Kokius vertingus momentus norėtumėte paminėti?

– Sugrįžus į LMTA, pagrindinis Klaipėdos fakulteto uždavinys buvo rasti "savo veidą", nedubliuoti specializacijų, esančių Vilniaus fakultete. Šis procesas vyko aktyviai bendradarbiaujant ir su absolventų darbdaviais.

– Kokia ateitis laukia baigusių mūsų fakultetą absolventų?

– Šiuo metu Lietuvoje jaučiamas didelis orkestro solistų, choro artistų bei jaunų muzikos pedagogų trūkumas. Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros absolventų laukia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos kamerinis orkestras, Palangos orkestras, Klaipėdos chorai, Stasio Šimkaus konservatorija, Vakarų Lietuvos miestų muzikos ir meno mokyklos bei kultūros centrai.