1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G.Kuprevičiaus opera "Prūsai" – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Tąkart ji dedikuota pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui paminklo Lietuvininkų aikštėje atidengimo proga.

Nedaugelis lietuviškų operų gali pasigirti ilgaamžiškumu scenoje ir žmonių atmintyje, o "Prūsai", anot S.Domarko, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ant jos partitūros užrašyta G.Kuprevičiaus dedikacija skelbia: "Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui." Ši dedikacija aktuali kiekvienu laikotarpiu, kiekvienai šaliai.

– Prūsai ir Lietuvos šimtmetis: kodėl pasirinktas būtent šis siužetas?

– Kai kurie istorikai Lietuvos vardą kildina iš žodžio "susilieti". Lietuvių tauta viena iš likusių baltų tautų palikuonių. Tryliktame amžiuje, Herkaus Manto laikais, prūsai buvo tokie pat kaip mūsų protėviai. Beje, jie savo kovomis už laisvę kuriam laikui sustabdė kryžiuočių žygius į Rytus ir tokiu būdu mus apsaugojo. Spektaklyje "Prūsai" pasakojame ne apie germanizuotą arba karališkąją Prūsiją, o prūsų gentį su tautos didvyriu Herkumi Mantu priešakyje. Mūsų "Prūsai" su lengvu moralo prieskoniu, jog identiteto netenkanti tauta nyksta, tad labai svarbu tai saugoti ir puoselėti.

– Kokia operos "Prūsai" atsiradimo istorija?

– Labai vertinu ir branginu istorinę praeitį. 1995 m. ėjau mylimos Klaipėdos Herkaus Manto gatve. Pamaniau, kad ne veltui pagrindinė uostamiesčio gatvė pavadinta šio karžygio vardu. Sustojau prie paminklo Herkui Mantui priešais Ievos Simonaitytės biblioteką (skulptorius Vytautas Mačiuika) ir susimąsčiau, kad Klaipėdai labai reikėtų ypatingo muzikinio kūrinio, skirto šiai iškiliai asmenybei. Tuo metu buvau Klaipėdos muzikinio teatro vadovas.

Prisiminiau, kad dar 1972 m. G.Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui "Herkus Mantas". Tuo metu, kai buvo kuriamas filmas, vadovavau Kauno muzikinio teatro simfoniniam orkestrui, kuris ir atliko siuitą, intarpus muzikos kino filmui, tad paskambinau G.Kuprevičiui ir apie tai užsiminiau.

Šmaikštusis G.Kuprevičius sutiko ir net pajuokavo: "Štai aš, būdamas gatvėje, Kaune, prie šio namo... pasižadu parašyti operą "Prūsai"." Taip kai kurie kino filmo "Herkus Mantas" fragmentai transformuoti į operos "Prūsai" muziką. Abu įsivaizdavome, jog Herkaus Manto vaidmuo turi atitekti stotingam iškiliam atlikėjui. Vieningai nutarėme, jog labai tiktų tenoras Virgilijus Noreika. Mums sekėsi – tenoras sutiko, tad Herkaus Manto partija buvo parašyta specialiai V.Noreikai.

– Kiek laiko prireikė, kad graži mintis – patriotinė-istorinė opera – taptų realybe?

– G.Kuprevičių paveikė tai, kad Klaipėdos muzikinis teatras laukė šios operos, nes rašyti operą stalčiui arba savo malonumui sau leisti gali nedaugelis kompozitorių. Šios operos nebūtų ir be Juozo Grušo bei jo tragedijos "Herkus Mantas". G.Kuprevičius, rašytojo vaikams leidus, remdamasis J.Grušu parašė operos libretą. Kompozitorius operą pradėjo rašyti 1995-ųjų lapkritį ir baigė 1996-ųjų vasario mėnesį. Netrukus buvo sudaryta pastatymo kūrybinė grupė, pradėta repetuoti. "Prūsų" partitūra nėra lengva, bet G.Kuprevičius Muzikiniame teatre buvo sutinkamas taip pagarbiai, kad jis juokaudavo besijaučiantis lyg Dž.Verdis.

– Kaip žinią, jog jo balsui ar net didingam stotui sukurta opera, įvertino maestro V.Noreika?

– V.Noreika buvo dėkingas kompozitoriui, kad parašė, teatrui – kad pakvietė. Opera, kaip jis juokaudavo, jam padėjo įveikti tingumą: partija buvo sudėtinga. Maestro visada akcentuodavo, kad "Prūsai" turi išliekamąją vertę.

– Pasidalykite prisiminimais apie pirmąją lietuvišką patriotinę operą kūrusią komandą.

– Statant "Prūsus", prie Klaipėdos muzikinio teatro komandos prisijungė vilniečiai – režisierius Nerijus Petrokas, dailininkė Virginija Idzelytė, pagrindinių partijų atlikėjai V.Noreika (Herkus Mantas) ir Asta Krikščiūnaitė (Kristina) bei baletmeisteris Jurijus Smoriginas.

Dailininkė V.Idzelytė rado ypač tikslų ir teisingą sprendimą – parinko pastatymą atitinkančius rūbus ir scenografiją. Režisieriui N.Petrokui pavyko kontrastingai sukurti dvi priešiškas stovyklas – prūsus ir kryžiuočius. Įspūdingiausias – finalas. Tragedijos nuojauta, stingdanti salę: galinė uždanga skyla į keturias dalis, o jų tarpuose įsižiebia fejerverkai, simbolizuojantys ugny sudeginantį grėsmingą vokiečių misijos simbolį – kryžių. Tai tarsi simbolizavo prūsų senojo tikėjimo sunaikinimo pradžią, pasekmė – prūsai tapo kiti ir jų neliko...

– Kur operos "Prūsai" sėkmė? Ar lengva istorinį veikalą pristatyti padedant muzikai, nuostabiems balsams ir scenografijai?

– Vokalinės galimybės sutaurina, dramatizuoja istorinį veikalą. Kasdienybės linksmybės, žmonių gyvenimo peripetijos, meilė – tai, išreiškus per muziką,įgauna apibendrinančią prasmę. Atrandame savitą muzikinę įtaką mūsų suvokimui. G.Kuprevičiaus muzika, V.Noreikos balsas, viso kolektyvo pastangos mus atvedė į sėkmingą premjerą.

To meto masinės informavimo priemonės liaupsino pirmąją lietuvišką operą Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, o žmonės plūdo jos pamatyti. Atvažiuodavo ne tik iš pajūrio regiono, bet ir iš tolesnių rajonų. Atsižvelkime į tai, kad laikmetis tada buvo sunkus: blokada, trūko pinigų, tad didžiuojuosi, jog žmonės rinkosi ne gerovę, o kultūrą. Visi domėjosi į Klaipėdą atvykstančiu V.Noreika, tad po spektaklių net vykdavo susitikimai su garsiuoju atlikėju.

– Ko tikitės iš naujojo operos "Prūsai" pastatymo, prie kurio prisidedate vertingais patarimais?

– Džiaugiuosi, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sugrįžo prie šio pastatymo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga. Įdomi, daug žadanti bei dar daugiau galinti pastatymo komanda. Jų spektaklio vizija buvau sužavėtas dar pristatant "Prūsų" eskizus, eksponuojant dekoracijas. Esu tikras, kad naujoviškas operos sprendimas bus sėkmingas ir labai patrauklus žiūrovams.

Kadangi Lietuvos tenorai išsilakstė po Europą, suderinus su G.Kuprevičiumi, operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partija paskirta baritonams – Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui. Jie dirba su didžiausiu entuziazmu. Kristina naujajame spektaklyje taps viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių Rasa Ulteravičiūtė. Kristinos vaidmeniui į Klaipėdą atvyksta geriausios dainininkės titulą ir Auksinį scenos kryžių pelniusi Viktorija Miškūnaitė. Vaidmuo sudėtingas, o solistės labai aukštos klasės dainininkės. Aš labai džiaugiuosi jų užsidegimu vaidmeniui ir laukiu "degančio" rezultato.

Spektaklio kostiumų dailininkė – žymioji rūbų dizainerė Sandra Straukaitė. Reginys tikrai pritrauks akį ir pasieks sielą.

Spektakliui diriguos jaunas, talentingas ir šį darbą pasišventusiai atliekantis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Aišku, spektaklio ašis, sujungianti visus savo sričių specialistus, – Gediminas Šeduikis ir puikioji scenografė Sigita Šimkūnaitė.

Dalyvauju naujajame operos "Prūsai" pastatyme kaip patariantis asmuo, dalijuosi patyrimu, tačiau nesikišu į kūrybinius sumanymus.

Dosjė

Stasys Domarkas – 1967–1989 m. Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1980–1985 m. dar ir direktorius, 1989–1992 m. dirigentas. 1970 m. Kaune įkūrė kamerinį orkestrą. 1990–1992 m. Minsko operos ir baleto teatro dirigentas. 1993–1995 m. Klaipėdos muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1995–1998 m. vyr. dirigentas ir vadovas, 1998–2004 m. teatro vadovas. 1993 m. subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą.

Dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje. Nuo 1998 m. kasmetinio operos ir simfoninės muzikos festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" meno vadovas. Jo iniciatyva nuo 2006 m. Plungėje vyksta Mykolo Oginskio tarptautinis festivalis.

Įvertinimai

2003 m. Italijos Kalabrijos Redžo miesto Francesco Cilea konservatorijos garbės docentas.

2004 m. Klaipėdos miesto kultūros magistras.

2008 m. Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius.