Parodos apie Klaipėdos bohemą atidarymas: gausybė žmonių ir legendos

Uostamiestyje griausmingai atidaryta paroda „Klaipėdos bohema. Iš archyvų“. Performansą ar legendinių Klaipėdos bohemos laikų atspindį priminęs parodos atidarymas sukvietė gausybę žmonių – visi norintieji vienu metu sunkiai tilpo ekspozicinėse erdvėse. Renginio metu buvo galima išgirsti ir legendinį "Berželį".

Griausmingas parodos startas

Išskirtinis sujudimas šeštadienio vakarą prie Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro išdavė, jog vyksta kažkas neeilinio. Centro erdvėse ir jo prieigose buvo tiesiog sausakimša. Tarp susirinkusiųjų buvo galima pastebėti ryškias uostamiesčio meno, kultūros bei legendinės bohemos personalijas, šiuolaikinius kūrėjus. Visus šiuos žmones sukvietė parodos apie Klaipėdos bohemą atidarymas. Tarp susirinkusiųjų buvo nesunku atpažinti ir kai kuriuos eksponuojamose nuotraukose esančius žmones.

Nemenko dėmesio sulaukusios parodos atidarymas buvo netradicinis ir labiau priminė performansą, nestigo egzotiškų uostamiesčio bohemos akcentų, skambėjo parodoje tyrinėjamo laikmečio muzika, įsiūbavusi ir šokius. 

Parodoje  asmenys ir vietos

Skelbiama, kad istorinėje-meninėje parodoje, suformuotoje pagal tyrimo „Klaipėdos bohema 1985 – 2000“ medžiagą, eksponuojamos asmeninių archyvų ir interneto puslapio epaveldas.lt nuotraukos, daiktai ir jų istorijos, plakatai, kultūrinių įvykių vaizdo įrašai, Klaipėdos muzikos grupių garso įrašai ir kt., pasakojantys apie XX a. pabaigos Klaipėdos miesto atmosferą ir čia vykusius neformalius judėjimus.

Projekto autorė ir parodos kuratorė Sondra Simana, rinkdama medžiagą parodai, įsirašė daugiau nei 100 valandų trukmės prisiminimų ir surinko apie 1 tūkst. nuotraukų iš 52 asmeninių archyvų.

Parodai buvo nupieštas žemėlapis, pagal kurį bus galima pasivaikščioti po miestą ir paieškoti istorinių Klaipėdos menininkų susibūrimo taškų,

Minėto laikmečio uostamiesčio bohema parodoje pristatoma per anuometines menininkų susibūrimų vietas: „Fanierkę“, „Partenkę“, „Mansardą“, „Gliuknamį“, „Darželį“, „Senąją Prieplauką“, galerijas „Pėda“, Baroti ir „Bohema“, barus „Pupelė“, „Teatrabaris“, „Centras“, „Paštelis“, „Fotogalerija“ bei karščiausią tašką – barą „Bohema“ su jo savininke Stefute.

Domino lokacijos ir personalijos

S.Simana pastebėjo, kad anuometės garsiosios bohemos žmones būrusios vietos buvo savotiški saugumo, pasitikėjimo uostai.

"Visi ieškojo savo, niekas nežinojo, kas bus su laisve, dar nebuvo atėję kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai. O tas kūrimasis buvo visiškai vakarietiškas, laisvo žmogaus noras būti čia, pasitikėti. Sovietmečiu nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, kaimynu negalėjai pasitikėti. Jie visi, atėję į "Teatrabarį", paskui į "Bohemą", jautėsi saugūs. Tai buvo labai svarbu. Galėjai tylėti, bet tylėti apie kažką, galėjai kalbėti. Saugumo jausmas tam laikotarpiui buvo labai svarbus, galimybė jaustis saugiu", – dėstė parodos kuratorė.

Pašnekovė pastebėjo, kad parodos atsiradimo lygmenų yra pora. Vienas jų –labai konkretus taškas, jau minėtas baras "Bohema", kitas – žmonės, kuriuos vienijo pati bohemos sąvoka. Tai personos, turėjusios ir turinčios kiek kitokį požiūrį į aplink vykstančius procesus, patraukli, paslaptinga bendruomenė.

"Bohema" kiekvienam suvibruoja emocingai. Tai yra kažkas intelektualaus, kažkas visiškai eksliuzyvinio mūsų gyvenime", – dėstė S.Simana.

Daugiau nei metus rengdama parodą S.Simana teigė išlaikiusi nuostabos žvilgsnį – žmonių, patyrimų, požiūrio autentiškumas kėlė nuostabą. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad šiuo atveju atminties, kaip galimybės egzistuoti, neišnykti, momentas yra labai svarbus.

Gims romanas?

Parodos kuratorė pastebėjo, kad šį savaitgalį atidaryta paroda yra ne per vienerius metus atliktas darbas, kurį dar galima tęsti.

"Mano tikslas yra romanas. Aš esu rašytoja. Paroda yra tarpinė grandis man pačiai", – teigė S.Simana.

Pašnekovė neslėpė, kad nagrinėjant uostamiesčio kultūrininkų gyvenimą ir procesus dar yra kur plėstis gilinant dailininko Aleksandro Ilginio, Klaipėdos ir Leonido Donskio temas.

"Tą laikotarpį būtų galima imti maždaug iki 2003 m., kai L.Donskis čia kūrė katedras politologijos mokslui, dėstė ir turėjo labai daug vilčių čia padaryti labai rimtą universitetą. Tas tikrai žiauru, kad Klaipėda vietinius intelektualus tiesiog išspjauna į užribį", – pastebėjo parodos kuratorė.

Paroda "Klaipėdos bohema"veiks iki liepos 19 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kis

Kis portretas
Kiek babkiu nuskinete uz si "darba"?Neikainojamas pasiekimas?O kas ji kuravo,negi dudorius?

Ele

Ele portretas
Tai labiau primena dauno sindroma,nei bohema,o gal as nesuprantu sio zodzio,nes suprasti reikia-jeigu papai ant nugaros tada viskas OK?

feministinė replika

feministinė replika portretas
pro šalį. Bohemiška laisvė ir visuomenės normų nepaisymas, nieko bendro neturi su feminizmu, visuomeniniu, politiniu judėjimu, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas teises, bei galimybes, lygias vyrų teisėms. Jau vien renginio plakato nuotraukoje užfiksuotoje akcijoje "Menininkai prieš smurtą" matosi, kad tiek vyrai, tiek moterys, to meto menininkai, atvirai ir kartu, demonstruoja savo kūną ir poziciją ir jei norėjo rodyti krūtinę, ją ir rodė. Ką norėjo pasakyti feministinės replikos atstovės pasislėpusios po turgine butaforija?
VISI KOMENTARAI 26

Galerijos

Daugiau straipsnių