- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gedulas: ukrainietės dainavo Dnipro kazokų dainas, kurių dažniausia tema – karas.
-
Magija: mbira grojantis Cris Gera išsaugojo seną savo tautos paprotį.
-
Virtuozai: iš Pogoni miesto atvykę graikai geba vienu metu traukti penkias melodijas.
-
Bendrystė: visi Meladze šeimos nariai puoselėja senąsias savo tautos dainavimo tradicijas.
-
Paprotys: į rekrūtus anuomet pakviesti čekų vaikinai varžydavosi pačių sugalvotais šokiais.
-
Įvaizdis: čekų piemenį įkūnijęs vyras ne tik apdarais, bet ir ypatingu instrumentu rodė savo išskirtinumą.
Karštą, tragiškų įvykių pajūryje ir toliau nuo Lietuvos kupiną savaitgalį uostamiesčio Danės skveras tapo tikru taikos ir ramybės uostu. Čia visą savaitgalį nuo ryto iki vėlyvo vakaro vyko tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis "Lauksnos".
Mugė – ne tik pirkti
Tai buvo trečiasis Klaipėdos etnokultūros centro surengtas festivalis. Jis vyksta kas antrus metus. Išsiugdęs savo tradicijas jis jau turi gausų gerbėjų būrį, žinantį, ko galima tikėtis šioje renginių gausioje šventėje.
Lankytojus traukė "Lauksnų" prekyvietė, labiau skirta parodyti tradicinius lietuviškus amatus, pakviesti žiūrovus ir meistrus pabendrauti, sugundyti patiems išbandyti rankų miklumą.
Kiekvienas meistras ir jo darbai buvo plačiai pristatyti festivalio "Facebook" paskyroje. Taip jie tapo prieinami ne tik į skverą atėjusiems žmonėms, bet ir interneto vartotojams visame pasaulyje.
Lydėjo karo tema
Šių metų "Lauksnose" buvo galima susipažinti ne tik su lietuviškuoju paveldu, bet ir Čekijos, Sakartvelo, Ukrainos, Graikijos ir Mozambiko tam tikrų regionų ir muzikavimo būdų tradicijomis.
Nors oficialiai buvo skelbta ir akcentuotas polifoninis svečių dainavimas, mūsų minčių ir jausmų neapleidžianti karo tema šiemet buvo itin ryški daugelyje festivalio renginių.
Magija: mbira grojantis Cris Gera išsaugojo seną savo tautos paprotį. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ne kartą žiūrovams pasirodžiusios folkloro ansamblio iš Kijevo "Volodar" moterys kaskart turėjo paaiškinti, kad į Klaipėdą atvyko be vyrų, kurie Ukrainoje liko dėl karo. Atlikdamos Dnipro kazokų dainas jos ne tik pasakojo apie šimtametę savo tautos istoriją, bet kartu apraudojo žuvusiuosius šiomis dienomis, gailėjo našlaičių, liejo sielvartą dėl sunaikintų namų.
Linksmieji čekai, pristatę festivalio žiūrovams Pietų Moravijos ir Zlino rajonuose gimusius rekrūtų šokius, atspindėjo karių verbavimą į kariuomenę XVIII a.
Tais laikais išlydimi į ilgą karinę tarnybą vaikinai norėjo ne tik atsisveikinti su artimaisiais, bet ir palikti jų atmintyje ryškų prisiminimą. Todėl kiekvienas sukurdavo savo šokį, pradžioje lėtą, o pabaigoje greitą ir net primenantį varžytuves, kuris šokėjas aukščiau iššoks.
Dainuoja visa šeima
Nė vienas žiūrovas neliko abejingas pamatęs scenoje Meladze šeimą iš Sakartvelo. Scenoje pasirodydavo devynių asmenų šeima: tėvai ir septyni jų vaikai. Šios šeimos vaikai auga aplinkoje, kurioje tradicinis dainavimas yra kasdienybė.
Festivalis neprailgo nei žiūrovams, nei dalyviams.
Daugiabalsis dainavimas kartvelų tautoje susiformavo dar prieš priimant krikščionybę (IV mūsų eros amžiaus pradžioje).
Gruzinai klaipėdiečiams parodė ir į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktą kautynių būdą – imtynes čidaoba. Tai ypatingas būdas kautis imantis tik stovint, kai leidžiama atakuoti ir kojomis – pakišti koją ar mesti per koją.
Visa tai žiūrovai matė ne tik filmuose, bet ir gyvai. Gruzinų berniukai šių imtynių pradėdavo mokytis nuo ankstyvos vaikystės.
Egzotika – melodijų pynė
Tikra egzotika tapo graikų iš Epyro regiono pasirodymai. Iš Pogoni miesto atvykę daugiabalsio dainavimo puoselėtojai stengiasi gaivinti daugiabalses dainas, kai nuo keturių iki 12 dainininkų vienu metu traukia keturias ar net penkias melodijas.
Bene mažiausiai karingumo turėjo iš Švedijos, kur dabar gyvena, atvykęs muzikos atlikėjas Cris Gera. Jis pristatė unikalią Zimbabvėje gyvuojančią tradiciją groti instrumentu mbira arba sansa. Instrumentą sudaro medinė lenta su viršuje įtvirtintais metaliniais klavišais, kartais ji būna sumontuota iš moliūgo išskobtame korpuse.
Mbira muzika buvo žinoma jau prieš tūkstantį metų Zimbabvės Šona genties tradicijose. Ji skambėjo visose žmonėms svarbiose gyvenimo veiklose: vestuvėse, laidotuvėse, dvasių iššaukimo apeigose, prišaukiant lietų, palaikant ryšį su protėvių ir mirusių genties vadų dvasiomis.
Festivalis neprailgo nei žiūrovams, nei dalyviams. Stebinanti kaskart pristatoma tautų kultūros įvairovė verčia laukti kitų "Lauksnų" tikintis, kad neišvykstant iš Klaipėdos bus galima pažinti dar daugiau įdomių papročių, muzikavimo tradicijų bei amatų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iššūkis Ph. Glasso operos „Kelionė“ atlikėjams: ne tik dainuoti ir vaidinti, bet ir skraidyti!
Naujausias ir moderniausias Europoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) publikai suteiks unikalią galimybę pasimėgauti vieno ryškiausių ir žymiausių šių laikų kompozitorių Philipo Glasso muzikos jėga ir grožiu. Spalio 4, 5...
-
Klaipėdos koncertų salės pristatomas muzikinis eksperimentas į žvaigždes – pavyko
Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“, pristatomas Klaipėdos koncertų salės, pažėrė klausytojams staigmenų. Viena jų – žvaigždžių dulkėmis puošta muzikinio eksperimento „Stella Hermetica&ldquo...
-
Vyriausiasis chormeisteris V. Konstantinovas: esu dėkingas likimui
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuotojas Vladimiras Konstantinovas dirba šiame teatre daugiau nei tris dešimtmečius. Maestro puikiai pažįsta Muzikinio teatro kolektyvą, o &sc...
-
Poetų ir dirbtinio intelekto dvikovos: ar šis algoritmas gali prilygti kūrėjui?1
Dirbtinio intelekto (DI) pagalba kuriami darbai padeda ar vis dėlto trukdo tapti autentišku kūrėju? O gal tai – tik naujas šių laikų įrankis, niekada taip ir nepralenksiantis žmogaus gebėjimų? Šiais ir panašiais klaus...
-
Nuo scenos – apie mirtį6
Jau rytoj Klaipėdos dramos teatro gerbėjai turės progą pamatyti pirmąją 89-ojo sezono premjerą. Liko vos keli bilietai į spektaklį „Sugrįžimas“, kurio statytojai intriguoja užuominomis apie scenoje vyrausiančią šviesą bei siu...
-
Pirmąkart Lietuvoje statomos Ph. Glasso operos „Kelionė“ siužetą pasakos ir įvairių epochų kostiumai
Spalio 4, 5, 6 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT), garsėjančiame unikaliais muzikiniais spektakliais, pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyta Philipo Glasso opera „Kelionė“. Klaipėdoje šią operą stato pirmąkart teatr...
-
Uostamiestyje vyks tradicinės moliūgų šventės1
Į Klaipėdos Teatro aikštę sugrįš tradicinė Moliūgų šventė, šiemet švęsianti dešimtąjį savo gimtadienį. Skaptuotais moliūgais bus nusėta ir pieva prie Žvejų rūmų. Renginių metu klaipėdiečiai galės ...
-
Operos „Kelionė“ premjerą diriguos maestro D. Anzolini, į KVMT sugrįžtantis po 30 metų
Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) ypač laukia italų ir čiliečių kilmės argentiniečių dirigento Dante Santiago Anzolini (g. 1959) talento gerbėjai. Šiandien maestro koncerti...
-
Naujas teatro sezonas – jau čia pat
38-ąjį sezoną netrukus pradėsiantis vienas naujausių ir moderniausių Europoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia leistis į naujas ir pamėgtas keliones. Naujuosiuose teatro rūmuose kiekvienas spektaklis sužibs naujai. ...
-
Pramoginėje programoje „A Tribute to Amy“ – nenugalimas A. Winehouse stilius ir atmosfera
Spalio 12 d. klausytojai turės galimybę pasimėgauti Amy Winehouse muzika, kurią atliks anglų dainininkė Laura Jane Butler su pramogine programa „A Tribute to Amy“. ...