- Monika Senulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prūsijos lietuvių arba šišioniškių moterų likimai daug kuo panašūs į dabartinių ukrainiečių, kuriems šiandien tenka ir kautis už savo šalį, ir išgyventi pabėgėlių dalią. Tą patį beveik prieš 80 metų išgyveno ir Klaipėdos krašto gyventojos, kurios savo sudėtingus likimus tarsi išliejo rankdarbiuose, tapusiuose skaudžios krašto istorijos liudytojais.
Sunkių išbandymų metas
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus etnografijos skyriaus vedėja Aušra Kavaliauskienė tvirtino, kad surengti šišioniškių rankdarbių parodą paskatino šiandieninė situacija Ukrainoje ir ukrainiečių moterų likimas.
"Tokiu jautriu momentu reikėtų užjausti, padėti joms ir prisiminti mūsų moterų likimus. Rankdarbių parodos autorės – žvejų, būrų dukros, vėliau tapusios pasiturinčių ūkininkų žmonomis. Laikas, kurį tuo metu teko pragyventi, buvo paženklintas nacių, o vėliau ir sovietų įžengimo į Klaipėdos kraštą", – pasakojo muziejininkė.
Krašto moterys kentėjo už tai, kad kalbėjo savo motinų kalba. Šišioniškių daug metų lietuviai nelaikė savais, todėl šios moterys buvo tylios, gėdijosi savo šaknų ir bijojo kalbėti apie praeitį.
Namus atėmė svetimi
Antrojo pasaulinio karo metais Klaipėdos krašto vyrams išėjus kariauti, moterys buvo priverstos evakuotis.
Jos tapo atsakingos už mažus vaikus, senas motinas ir anytas. Palikusios namus, su mažyliais ant rankų ir keliais svarbiausiais daiktais jos išsivežė ir savo pačių ar mamų rankdarbius.
Pasak A.Kavaliauskienės, ji visada didžiavosi šišioniškėmis moterimis, tačiau apie jas nebuvo daug informacijos ar išlikusių eksponatų, kurie pasakotų šių didžių ir stiprių moterų istoriją.
Tokiu jautriu momentu reikėtų užjausti, padėti joms ir prisiminti mūsų moterų likimus.
Todėl muziejininkė ėmėsi ieškoti ir domėtis. Ji pasakojo, kad buvo labai sunku identifikuoti visus to laikotarpio šišioniškių daiktus.
Kadangi tos moterys bėgo, paliktus brangius rankdarbius per laiką pasisavino kiti ar tiesiog sunaikino.
Po daug metų grįžusios šeimos nebeturėjo namų, juose gyveno svetimi. Kitų namai buvo sugriauti, dar kituose kareiviai įsirengė pirtis.
Stenduose – šeimų likimai
Vis dėlto kai ką pavyko išsaugoti. Būtent šie rankdarbiai dabar yra Mažosios Lietuvos muziejuje.
Juos šiuo metu galima apžiūrėti ir I.Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje, kur yra ir stendai – juose aprašytos septynios šeimos ir jų likimai.
Anūkai, proanūkiai, atnešdami, perduodami šias šeimos relikvijas muziejaus darbuotojams, kartu atsinešė ir skausmą, kuris juos lydi iki šiol.
Klaipėdai ir jos kraštui yra labai svarbi ši istorijos dalis, nors apie ją ne daug kas kalba. Tai pagarbos ženklas šioms šeimoms ir priminimas, kad šie žmonės ir jų likimas yra mūsų istorija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...
-
Muzika yra moteris
Kamerinės muzikos koncerte trys pripažinti atlikėjai – Romanas Kudriašovas (baritonas), altininkė Augusta Romaškevičiūtė ir pianistė Eglė Andrejevaitė – pristatys naują programą „Muzika yra moteris“, kurioje sk...
-
„Kelionės“ Kolumbas solistas Š. Šapalas: ši opera užprogramuota sėkmei
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 38-ąjį sezoną pasitiko Philipo Glasso opera „Kelionė“ („The Voyage“). Vienas pagrindinių vaidmenų – Kolumbas – patikėtas žinomam solistui Šarūnui Šapalui, &scar...
-
Dėl Minedo koncerto – mįslė38
Abejotinos reputacijos feisbuko grupėse pasklido žinia, esą Mindaugas Jonušas, prisistatantis sceniniu vardu Minedas, grįžta į sceną ir net rengs turą po Lietuvą. ...
-
Tradiciniame Kalėdų eglučių kiemelio renginyje – naujovės
Jau prasidėjo registracija į tradicinį Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos organizuojamą renginį – Kalėdų eglučių kiemelį. Šįsyk dalyvių lauks naujovė – siekiant atkreipti dėmesį į ra&scaron...
-
Klaipėdoje – tradicinė šv. Martyno šventė
Šį savaitgalį, lapkričio 8–10 dienomis, uostamiestyje ketvirtus metus iš eilės vyks rudens šventė „Šv. Martynas ir jo žąsys“. Organizatoriai žada: susirinkusiųjų lauks mugė, gerumo akcija, ekskursijos su...
-
Senamiesčio moliūgų šventėje laimėjo klaipėdietės rankomis skaptuotas moliūgas
Paaiškėjo šiemet dešimtąjį gimtadienį šventusios Senamiesčio moliūgų šventės ir jos metu vykusio konkurso „Moliūgų moliūgas“ nugalėtojas. Iš 137 konkurse dalyvavusių moliūgų laimėjo klaipėd...
-
Dovilų bibliotekoje – Hario Poterio atributai
Jono Lankučio bibliotekos Dovilų filiale vaikai kviečiami apžiūrėti neįprastą parodą, kuriančią Helovyno nuotaiką. Mažųjų skaitytojų ir jų tėvų laukia įspūdinga anglų rašytojos Joanne Rowling septynių fantastinių romanų serijos ...
-
„Kanto dienos Klaipėdoje“ – filosofinės minties festivalis, parodęs kitokį bibliotekos veidą
2024 metai Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešajai bibliotekai prasidėjo labai darbingai ir šventiškai, nes šiais metais yra minimas žymaus vokiečių filosofo Imanuelio Kanto 300-tųjų metų jubiliejus. Vasario ...
-
Aktoriai kviečia į susitikimus
Lapkritį tęsis Klaipėdos dramos teatro žiūrovų klubo „Teatras be uždangos“ susitikimai su čia vaidinančiais aktoriais. Netrukus vyksiančiame susitikime bus diskutuojama apie Agatos Dudos-Gracz režisuotą spektaklį „Tarp Lenos koj...