Muziejų nakties renginiai Klaipėdoje tampa vis populiaresni. Kultūrinės įstaigos ir muziejai šeštadienį iki pat išnaktų buvo atviri lankytojams. Visame mieste vyko veiksmas, žmonės noriai rinkosi siūlomas nemokamas pramogas.
Savo miesto istorija besidomintys klaipėdiečiai nuo pat rugsėjo iki gegužės stengėsi nepraleisti virtualių paskaitų apie senąją Klaipėdą. Jas organizuoja du uostamiesčio istorikai – Vacys Vaivada ir Dainius Elertas. Paskutinioji šio sezono paskaita buvo surengta gyvai.
Prieš 28 metus gegužės 4-ąją Lietuvoje oficialiai pripažinta lietuvių gestų kalba. Nuo tada ši data tapo Lietuvių gestų kalbos diena. Minėdami šią progą, Klaipėdoje drauge susirinko ne tik kurtieji, bet ir girdintieji.
Meno kiemo dirbtuvių fotografijos laboratorija buvo pernelyg ankšta susitikimui su multimedijos menininku Augustinu Našlėnu. Fotografai, fotografijos mėgėjai, studentai ir meno entuziastai, norėję išgirsti šio kūrėjo pasakojamas patirtis, net stoviniavo kiemelyje prie laboratorijos durų.
Pozityvus mąstymas, kūrybiškas požiūrio keitimas – susitikimui šia tema susibūrė įvairaus amžiaus pažįstamos ir nepažįstamos klaipėdietės, siekiančios išmokti suvaldyti ne visada pakeliamą ir ne visada malonų gyvenimo ritmą.
Uostamiestyje kas penktas klaipėdietis yra pensinio amžiaus. Ne paslaptis, kad dauguma jų turi įvairių sveikatos sutrikimų. Kiekvieno pasirinkimas – judėti arba sirgti. Sveikatinimo veiklų organizatoriai pastebi, kad vyresni žmonės vengia masinių užsiėmimų.
Per keturis veiklos dešimtmečius Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija užaugino ir išugdė tokį gausų kūrėjų būrį, kad antradienio vakarą Koncertų salėje sunkiai tilpo visi atvykę į jubiliejinę mokyklos šventę. Toks dėmesys neabejotinai liudija mokyklos reikšmę bei svarbą miestui ir jo bendruomenei.
Tarptautinės jūros kiaulės dienos kasmet nepraleidžiantis Lietuvos jūrų muziejus pakvietė jaunuosius klaipėdiečius susipažinti su šiuo retu gyvūnu, dar vadinamu Baltijos delfinu arba banginuku, kuris, deja, beveik išnykęs dėl labai didelio jūros užterštumo.
Menotyrininkas ir fotografas Virginijus Kinčinaitis, atidarydamas savo paties mobiliografijos "Misère" parodą, kvietė pasisemti drąsos, kūrybingumo ir netapti pasyviais telefono vartotojais – kiekvienas mūsų yra kūrėjas, tereikia tai atrasti.
Prūsijos lietuvių arba šišioniškių moterų likimai daug kuo panašūs į dabartinių ukrainiečių, kuriems šiandien tenka ir kautis už savo šalį, ir išgyventi pabėgėlių dalią. Tą patį beveik prieš 80 metų išgyveno ir Klaipėdos krašto gyventojos, kurios savo sudėtingus likimus tarsi išliejo rankdarbiuose, tapusiuose skaudžios krašto istorijos liudytojais.