- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) iki rugsėjo vidurio galima apžiūrėti parodą „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“. Joje lankytojai kviečiami artimiau susipažinti su šiomis unikaliomis tradicijomis.
Kryžiai ir saulutės
Ekspozicija intriguoja magiška šiaudų lengvumo ir solidaus metalo bendryste.
Kaltiniai kryžiai ir saulutės – tai mažosios architektūros paminklų viršūnės, atskleidžiančios tradicinių saulučių vizualinį grožį, formų įvairovę, jose simboliškai užkoduotą prasmę. Kalviškoji kryždirbystė – neatsiejama Lietuvos kryždirbystės meno, kurį prieš du dešimtmečius UNESCO įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, dalis. Parodoje Klaipėdos etnokultūros centre galima išvysti visą šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės Lietuvoje įvairovę, kuriai atstovauja žymiausi Lietuvos kalviai iš visų etnografinių šalies regionų.
Paroda suformuota iš kūrinių, sukurtų meninės kalvystės kūrybinėse stovyklose Užventyje ir klaipėdiškio G.Černiausko darbų. Eksponuojamos 34 geležinių kryžių viršūnės. Jų autoriai – A.Degė, R.Gudaitis, A.Sodaitis, S.Špukas (Radviliškis), R.Grekavičius (Kaunas), A.Janulis (Ukmergė), A.Jukumas (Klaipėda), J.Kavaliauskas (Druskininkai), S.Kronis (Panevėžys), E.Latėnas (Vilnius), V.Mikuckis, Č.Pečetauskas, E.Sinkevičius (Mažeikiai), T.Pacaitis (Lazdijai), E.Pokvytis (Plungė), E.Rimkūnas, V.Slavinskas (Telšiai), D.Vilius (Šilutė), E.Vronskis (Daugpilis, Latvija) ir G.Černiauskas (Klaipėda). Vieni jų artimai seka senąją tradiciją, kiti ją interpretuoja kiek laisviau. Kalviškosios kryždirbystės tradicija lietuviams yra ne tik religinio, bet ir tautinio tapatumo išraiška.
Darnios visatos simbolis
Šiaudų sodai – viena lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos konstrukcijos. Labiausiai paplitusį sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią. Sodai papuošti tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.
Parodoje eksponuojama 50 šiaudinių sodų iš visos Lietuvos. Tradicinių sodų meistrės Marijos Liugienės įkvėpti ir paraginti šiaudinius sodus riša didelis būrys entuziastų. Parodoje galima grožėtis 33 meistrų – R.Dubakienės, R.Gelčienės, R.Ivanauskienės, J.Matuzonienės, D.Norvaišienės, R.Petkevičienė., A.Steikūnienės, R.Rotkevičiaus, N.Pivorienės, E.Kakaškienės, R.Lichadziauskienės, V.Bitinaitės-Stankevičienės, M.Liugienės (Vilnius), J.Aleknavičiaus (Vilnius raj,), V.Pugačiauskienės, A.Ilickienės (Varėnos raj.), Z.Indriūnienės, I.Eitminavičienės, M.Rinkevičienės, R.Tutinienės (Utena), V.Riaubaitės-Mikelionienės (Kaunas), J.Bytautės (Zapyškis, Kauno raj.), V.Sniečkuvienės (Vilkija), A.Narkevičiaus, A.Narkevičiūtės, J.Šlajienės (Jonava), D.Lengvinaitės (Klaipėdos raj.), R.Družienės (Panevėžio raj.), B.Šeputienės (Skuodas), V.Šurnaitės (Joniškis), L.Rudžionienės (Kauno raj.), J.Jauniuvienės (Šilutė), M.Macijauskienės (Klaipėda) – kūriniais.
Paroda atvira lankytojams I–V 9–18 val. iki rugsėjo 15 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spektaklio premjera – per Valentino dieną
Klaipėdos dramos teatre ruošiamasi naujam latvių režisieriaus Elmārs’o Seņkovs’o spektakliui „Mane vadina Kalendorium“, kurio premjera numatoma vasario 14 ir 15 dienomis. Jau gaminamos dekoracijos, jos į teatrą bus atvežt...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Kūrėjai su meile apie „Sugrįžimą“: šis spektaklis yra techninis monstras
Klaipėdos dramos teatre kurtas Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“ subūrė ypatingą, ryškaus braižo kūrėjų komandą, o pagrindinį vaidmenį atliko vienas iš greičiausiai kylančių jaunų lietuvių aktorių Džiugas G...
-
Rūta Bunikytė: „Matilda“ skatina veikti ir įveikti gyvenimo sunkumus
Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pakvies į miuziklo visai šeimai „Matilda“ pagal Roaldo Dahlio knygą premjerą. Miuziklo pastatymo kūrybinę grupę sudaro muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, re...
-
Eglučių kūrėjams – apdovanojimai
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje surengta tradicinė Padėkos popietė, kurios metu apdovanoti kūrėjai, dalyvavę kasmet organizuojamoje akcijoje „Kalėdų eglučių kiemelis“. Ši šventinė ini...
-
Krašto dienai paminėti – Karinių oro pajėgų orkestro koncertas
Klaipėdiečiai plūdo į Žvejų rūmus, kur šventinį koncertą Klaipėdos krašto dienai paminėti dovanojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras. ...
-
„Metų Snieguolės“ karūna – ir renginio vedėjai
Žvejų rūmuose vyko tradicinis renginys „Metų Snieguolė“. Jo metu merginos šoko, dainavo, sakė kalbas, demonstravo kostiumus ir kitaip varžėsi dėl metų gražiausios ir talentingiausios Snieguolės vardo. Šiemet išrinkt...
-
Ekskursijos suka į Klaipėdos muzikinį teatrą
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinėse ekskursijose nuo pat jo atidarymo pradžios jau apsilankė per 4 tūkst. lankytojų iš Lietuvos miestų ir užsienio šalių. Dėl didelio žmonių srauto užsiregistruoti į ekskursiją galima ...
-
Elmārs Seņkovs: pasakojame apie gerus žmones
Kai Vakarų pasaulyje bus švenčiama meilės diena, Klaipėdos dramos teatre taip pat vyks šventė, kurioje meilė užims labai svarbią vietą – vasario 14 d. žiūrovai rinksis į spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ premjer...
-
M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms skirtus metus atvėrė KVMT koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą pro...