Sausis

1 d. Žvejams mėgėjams visiškai uždrausta Lietuvos priekrantėje žvejoti menkes.

7 d. Po naktį atliktos operacijos nustatyta, kad teršalai dideliais kiekiais tekėjo į Kuršių marias, prasidėjo aiškinimasis su Klaipėdos bendrove „Grigeo Klaipėda“.

24 d. Į Klaipėdą pirmą kartą atplaukė „TT-Line“ linijos keltas „Marco Polo“, kuris prišvartuotas prie Klaipėdos konteinerių terminalo valdomos 128 krantinės.

Vasaris

12 d. Pasirašyta sutartis dėl Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžos rekonstrukcijos, kuri svarbi ir uosto veiklai (iš Centrinio Klaipėdos terminalo judančiam transportui).

Redakcijos archyvo nuotr.

Kovas

9 d. Klaipėdos uoste pirmą kartą suskystintomis gamtinėmis dujomis pripildytas jomis varomas laivas-cementovežis „MV Greenland“.

15 d. Dėl koronaviruso Azijos uostai nebeįsileidžia kruizinių laivų. Keleiviai, tarp jų ir lietuviai, laukia laivuose niekur nebeišlipdami. Dėl COVID-19 Lietuvoje prasideda karantinas.

Balandis

4 d. Dėl COVID-19 įvestas draudimas į Lietuvą keltais gabenti keleivius ir jų lengvuosius automobilius, išskyrus kelto maršrutą Kylis – Klaipėda.

22 d. Po remonto doke atnaujintas Klaipėdos universiteto mokomasis burlaivis „Brabander“.

Redakcijos archyvo nuotr.

Gegužė

8 d. Vakarų laivų gamykla laimėjo „Smiltynės perkėlos“ skelbtą naujo kelto statybos konkursą ir pasirašė sutartį.

11 d. Lietuvos karinės jūrų pajėgos paskelbė apie ketinimą iš Jungtinės Karalystės už 62 mln. eurų įsigyti naudotą minų paieškos laivą.

18 d. Tarp Klaipėdos ir Geteborgo uostų pradėjo veikti nauja laivybos linija su laivu „Kinne“, kuri gabena statybinius elementus.

20 d. Uosto direkcija pasiūlė Klaipėdos miestui perimti nemažą dalį krantinių prie „Memelio miesto“, Dangėje ir buvusioje Klaipėdos laivų remonto teritorijoje.

26 d. Pasirašyta sutartis, kad Baltijos jūra į Lietuvą bus tiesiamas elektros kabelis iš Lenkijos.

Redakcijos archyvo nuotr.

Birželis

4 d. Greitaeigis laivas „Raketa“ pradėjo plukdyti keleivius iš Kauno į Nidą ir atgal.

6 d. „Klaipėdos naftą“  pasiekė pirmasis istorijoje naftos krovinys iš JAV, skirtas Baltarusijos naftos gamykloms.

11 d. Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą iš 13 kandidatų laimėjęs Algis Latakas pradėjo eiti  Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas.

12 d. Uosto ir paveldosaugos ginče dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimo į Malkų įlanką teismuose priimtas galutinis sprendimas uosto naudai.

25 d. Užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija ir sudarytos sąlygos terminale priimti 230 m ilgio naujus jūrų keltus.

Redakcijos archyvo nuotr.

Liepa

6 d. Žmonėms atvertas Nidos švyturys.

12 d. DFDS pranešė, kad dėl koronaviruso Klaipėdoje uždarys 22 metus veikusią DFDS kelionių agentūrą „Krantas Travel“.

15 d. Klaipėdoje baigta rekonstruoti į Kruizinių laivų terminalą vedanti Priešpilio gatvė.

18 d. Klaipėdoje į vandenį nuleistas katamaranas „Columbus“.

21 d. Limarko laivininkystės kompanija įsigijo du vienodo tipo laivus, jos laivyną sudaro 3 laivai konteinervežiai ir 5 refrižeratoriniai laivai.

23 d. Vakarų laivų gamykloje pastatytas didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas, skirtas remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus, priėmė pirmąjį laivą.

24 d. Dėl COVID-19 epidemijos Klaipėdoje vyko kitokia Jūros šventė – be didelių susibūrimų, pavadinta „Pasimatymai su vėju“.

25 d. Galutinai atšaukti visų Baltijos jūros kruizinių laivų reisai, todėl Klaipėda nesulaukė nė vieno jūros keliu atvykusio turisto, nors buvo planuota per 70 tūkst.

Redakcijos archyvo nuotr.

26 d. 2.30 val. nakties Baltijos jūroje ties Lenkijos krantais moteris kelte „Regina Seaways“, kuris plaukioja su Lietuvos vėliava, pagimdė kūdikį.

28 d. Danijai priklausančiose Farerų salose nustatyti šeši koronaviruso atvejai, penki iš jų – iš Lietuvos atplaukusio krovininio laivo įgulos, dauguma jų – Lietuvos piliečiai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Rugpjūtis

11 d. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomuoju direktoriumi paskirtas Robertas Valantiejus, kuris pakeitė pastarąjį dešimtmetį šias pareigas ėjusį Haroldą Kovs.

Redakcijos archyvo nuotr.

22 d. Klaipėdos uoste startavo naujo Pietinio uosto išvystymo pasiūlymų kūrimo procesas.

24 d. Paskelbta, kad Nemuno deltos regioniniame parke, Uostadvaryje, iki 2022 m. vidurio planuojama pastatyti 30 m aukščio apžvalgos bokštą „Burė“.

Redakcijos archyvo nuotr.

Rugsėjis

1 d. Jūrininkų profesinio rengimo srityje atsirado naujovė – vietoje dviejų atskirų mokyklų pradėjo veikti vienas Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras.

Redakcijos archyvo nuotr.

4 d. Startavo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio baugolaužių už 40 mln. eurų rekonstrukcija. Konkursą laimėjo Vokietijos „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ ir Belgijos „Herbosch-Kiere N.V.“ bendrovių konsorciumas.

11 d. 40 metų laivybai atidavęs Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna baigė karjerą.

23 d. Nuskendusio „Estonia“ kelto dešiniame borte aptikta 4 m ilgio ir 1,2 m pločio pramušta skylė, dėl to įtarta nauja avarijos versija ir pradėtas naujas tyrimas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Spalis

6 d. Lietuvos energetikos ministerija parengė vėjo jėgainių parko vystymo Lietuvos teritorinėje jūroje planą.

Redakcijos archyvo nuotr.

8 d. Nutrauktas tyrimas dėl kaltinimo, kad grunto saugojimo aikštelė prie Kuršių marių teršia aplinką ir į marias išleidžiami cheminiai junginiai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Lapkritis

9 d. Pasirašyta sutartis, kad Estijos „Baltic Work-boats AS“ Lietuvos pasieniečiams už 3 mln. 885 tūkst. eurų statys naują patrulinį laivą.

15 d. Kinijos Guangdžou laivų statykloje ant vandens nuleistas ir antrojo DFDS kelto, kuris skirtas linijoms iš Klaipėdos, korpusas.

Redakcijos archyvo nuotr.

24 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl 17,3 mln. eurų ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui.

26 d. Klaipėdos miesto taryba nutarė, kad Dangėje, prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų švartuojamas karo laivas „Sūduvis“.

26 d. Vakarų laivų gamykloje pradėjo veikti į nuolatinę vietą pastatytas „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Gruodis

2 d. Vyriausybė įpareigojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją statyti, modernizuoti ir plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos ir surinkimo in-frastruktūrą.

Redakcijos archyvo nuotr.

11 d. Susisiekimo ministru paskirtas Marius Kuodis

15 d. Į Klaipėdą atplaukė penktasis „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos STS kranas, kuris sustiprino viltis, kad uoste atsigaus tarptautinių konteinerinių laivų krova.

Redakcijos archyvo nuotr.