Pasak Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininko Viktoro Greičiaus, vienoje rinkimų apylinkėje moteris nesutiko su nustatytomis taisyklėmis dėl ko teko kviesti pareigūnus.

„Iš užsienio atvykusi klaipėdietė, prieš balsavimą turėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad nuvykus į kitą šalį nebalsuos antrą kartą Lietuvos ambasadoje, tačiau ji su šiomis sąlygomis nesutiko ir teko kviesti pareigūnus“, – aiškino V. Greičius.

Kaip teigė rinkimų komisijos pirmininkas, į įvykio vietą atvykus pareigūnams, kilęs konfliktas buvo taikiai išspręstas ir gyventoja atlikto savo pilietinę pareigą.

Šiandien uostamiestyje savo balso teisę jau panaudojo apie 25 proc, rinkėjų, o rajone beveik 27 proc.

Per šiuos rinkimus Klaipėdoje iš viso yra 120 185 balso teisę turintys piliečiai, tai yra 4,5 tūkst. mažiau nei pernai per savivaldybių rinkimus ir net 7,2 tūkst. mažiau, nei 2019 metais, kai buvo renkamas prezidentas.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Iš viso prezidento rinkimuose ir referendume balsavimo teisę turi 2 385 234 rinkėjai.

Renkant prezidentą pirmajame ture, balsuojama ir referendume dėl dvigubos pilietybės.

Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

Šį kartą rinkėjai, kurių asmens tapatybės dokumento galiojimas yra pasibaigęs, vis tiek gali ateiti ir balsuoti.

Gegužės 10–11 dienomis buvo balsuojama namuose, rinkimų komisijų nariai vyko pas tuos asmenis, kurie dėl ligos negalėjo ateiti balsuoti į apylinkes rinkimų dieną. Uostamiestyje tokiu būdu balsavo virš 2 tūkst. gyventojų.

Taip pat šiais metais pirmąkart rinkimų biuleteniai pritaikyti ir akliesiems, tačiau kaip teigė V. Greičius, tiek išankstinių rinkimų metu, tiek pagrindinę rinkimų dieną balsavimo biuletenių, paženklintų Brailio raštu dar niekam neprireikė.