Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto profesorius Pranas Šerpytis daug metų seka mokslinius tyrimus, susijusius su tabako žalos mažinimu.

„Mokslo ir technologijų pažanga sparčiai keičia mediciną. Mėgstu nagrinėti naujausias tendencijas, tyrimų duomenis ir atradimus. Dalyvauju tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, kur susipažįstu su kitų šalių patirtimi ir praktika. Akivaizdu, kad rūkymo žalos mažinimas pasaulyje yra aktuali ir vis daugiau medicinos bei visuomenės sveikatos specialistų dėmesio sulaukianti tema“, – pastebėjo profesorius.

Moksliškai pagrįsti skirtumai

Rūkymo problemos sprendimui dabar pasaulyje taikomi keli būdai. Pirmiausia stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių pradėtų rūkyti apskritai. Antra, siekiama, kad rūkantieji atsisakytų tabako, jiems suteikiama pagalba metant rūkyti. Trečias, palyginti neseniai taikomas būdas yra tabako žalos mažinimas renkantis alternatyvius tabako gaminius – elektronines cigaretes ar kaitinamąjį tabaką.

Kardiologas P. Šerpytis atkreipia dėmesį, kad visai neseniai Maisto ir vaistų administracija (FDA), atsakinga už visuomenės sveikatos apsaugą JAV, pripažino, kad tabako kaitinimo sistema yra modifikuotos rizikos tabako produktas. FDA įvertino tyrimų duomenis, kurie rodo, kad lyginant su tradicinėmis cigaretėmis kaitinamojo tabako gaminiai išskiria mažiau kenksmingų cheminių medžiagų.

FDA įvertino kelerių pastarųjų metų tyrimų duomenis, kurie atskleidžia kaitinamojo tabako skirtumą nuo tradicinių cigarečių.

Šį esminį skirtumą lemia technologija, kuri padeda suvaldyti temperatūrą: kitaip negu cigaretėje, kaitinamojo tabako gaminiuose degimo procesas nevyksta. Degant tabakui cigaretėje pasiekiama maždaug 800 laipsnių temperatūra – būtent dėl degimo į aplinką su dūmais išskiriama per 4 tūkst. cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kancerogenai – medžiagos, kurios sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi.

Kaitinant tabaką temperatūra yra žemesnė (350 laipsnių), todėl kartu su nikotinu išskiriama mažiau kenksmingų medžiagų.

Tad nauji technologiniai atradimai ir mokslinių tyrimų išvados jau pradeda daryti įtaką ne tik vartotojų sprendimams, bet ir visuomenės sveikatos apsaugos politikai tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ar Vokietija. Žalos mažinimo koncepcija įtraukiama į ilgalaikes tabako kontrolės programas ir nacionalines strategijas.

Lietuvoje mažėja rūkančių cigaretes

P. Šerpytis pastebi ir Lietuvoje vykstančius pokyčius. Tiesa, permainos labiausiai išryškėja nagrinėjant besikeičiančius rūkančiųjų įpročius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu šiemet atliktas tyrimas parodė, kad dalis rūkančiųjų atsisakė cigarečių ir perėjo prie bedūmių tabako produktų – 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiuos gaminius naudoja kasdien. 9 proc. atsakė, jog bedūmius tabako produktus vartojo bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių.

Tyrimo išvadose taip pat akcentuojama, kad apskritai mažėja 18–74 metų amžiaus asmenų, rūkančių įvairius tabako gaminius: 2020 m. kasdien rūkė 25 proc. apklaustųjų, 2017 m. – 30 proc. Iš to galima daryti išvadą, kad dalis Lietuvos gyventojų pastaraisiais metais metė rūkyti.

„Visiškai mesti rūkyti yra geriausias rūkančiųjų sprendimas. Tačiau priklausomybė nuo nikotino – viena stipriausių. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dar gana daug Lietuvos žmonių rūko“, – teigė profesorius kardiologas.

Trūksta daugiau žinių

Apžvelgdamas padėtį Lietuvoje, P. Šerpytis konstatavo, kad rūkymo žalos mažinimo politika nėra taikoma. Susitelkiama į du tikslus – siekiama, kad asmenys nepradėtų rūkyti arba kad mestų rūkyti.

Anot profesoriaus, Lietuvos visuomenei dar trūksta žinių ir supratimo apie žalos mažinimo principus ir galimybes, nors aplink apstu pavyzdžių. Jis pateikė žalos mažinimo iliustraciją iš automobilių pramonės. P. Šerpyčio teigimu, praėjusiame amžiuje dar mažai kam rūpėjo, kad transporto priemonės yra taršios ir kenkia aplinkai. O šiandien Europos Sąjunga sutaria, kad taršių automobilių būtina atsisakyti – reikia keisti juos į draugiškesnius aplinkai – hibridinius ar varomus elektra. Šie ES ir valstybių narių sprendimai yra pagrįsti mokslinių tyrimų duomenimis, taip pat labai tikslingais pokyčiais automobilių pramonės srityje.

Panašūs pokyčiai, anot profesoriaus, vyksta ir tabako pramonėje. Moksliniai tyrimai leidžia įvertinti naujųjų technologijų įtaką ir palyginti skirtingų tabako gaminių poveikį rūkančiųjų sveikatai.

„Kalbėdami apie mediciną negalime būti kategoriški. Kategoriškos nuostatos veda į aklavietes, kai esminis tikslas – atrasti kuo daugiau galimybių ir problemos sprendimo būdų“, – sakė medikas ir pridūrė, kad pripažintuose mokslo žurnaluose paskelbti tyrimai, publikacijos rodo, kad žalos mažinimas yra pagrįstas sprendimas.