Kauniečiai vyrai nutuko, o moterys pradėjo daugiau rūkyti – tokią statistiką pamatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, ištyrę išsilavinusius, vidutinio amžiaus kauniečius.
Greta gyvenamojo namo įsikūrusios įmonės darbuotojai kasdien į lauką išeina parūkyti. Tačiau kaimynai neapsikentė skleidžiamais rūkalų dūmais. Teigė, kad visi dūmai patenka į jų namo teritoriją, todėl nusprendė kreiptis į teismą, praneša LNK.
Po ilgesnės pertraukos paskelbtas naujausias „Eurobarometro“ nikotino gaminių paplitimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje rūkymas vis dar kelia iššūkius žmonių gerovei. Tyrimo duomenimis, tabako ir nikotino gaminius vartojantys asmenys šalyje sudaro trečdalį visuomenės. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, ekspertai ragina peržiūrėti rūkymo prevencijos strategiją ir ieškoti naujų sprendimų teikiant pagalbą rūkantiems.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą dėl įpareigojimo nutraukti rūkalų dūmų patekimą į sklypą, nurodė, kad reguliariai išsiskiriami dūmai gali pažeisti gretimo sklypo savininkų teises.
Uostamiestyje daugėja daugiabučių, kuriuose draudžiama rūkyti, tačiau šį draudimą dalis miestiečių tiesiog ignoruoja. Dažniausiai už tokį pažeidimą nuobaudas gauna asmenys, kuriuos užfiksavo pranešėjai ir pateikė kaltę pagrindžiančius įrodymus. Tačiau yra ir tokių, kurie rūko lodžijose, stiklintuose balkonuose, ir jų veiksmų užfiksuoti nepavyksta.
Antradienį Europos Sąjunga (ES) paragino valstybes nares uždrausti rūkyti ir garinti daugelyje lauko zonų, įskaitant žaidimų aikšteles, baseinus ir restoranų terasas, taip būtų tęsiama kova su pasyviu rūkymu.
Naujausio Eurobarometro tyrimo duomenimis, kovojant su rūkymu Lietuva juda priešinga kryptimi negu Europos Sąjunga (ES). Lyginant 2021 ir 2024 metais paskelbtų tyrimų duomenis, paaiškėjo, kad rūkymo mastai Lietuvoje išaugo iki 29 procentų (1 proc. punktu), o vertinant bendrą ES statistiką rūkymas mažėjo 1 procentiniu punktu iki 24 procentų.
Vaikų ir paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas, amžius jaunėja, o taip pat jų vis daugėja. Nerimą kelianti statistika esą apsinuogino tuomet, kai įstaigos nustojo slėpti ką nors vartojančių vaikų atvejus. Kėdainių valdžia stebi, kad apie elektroninių cigarečių rūkymą jau kalba ir darželinukai.
Visame pasaulyje augant elektroninių cigarečių vartojimui tarp paauglių, kol kas bene prasčiausia situacija – Lietuvoje, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas. Skelbiama, kad tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių – daugiausia elektronines cigaretes bandžiusių rūkyti 11-mečių, 13-mečių ir 15-mečių. Tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių. Tarp trylikamečių – 41 proc. mergaičių ir 36 proc. berniukų, o 11 metų amžiaus grupėje – 21 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių.
Klaipėdos Vytauto didžiojo gimnazijoje įrengtas pirmasis elektroninių cigarečių detektorius. Prietaisas pagal įvairių medžiagų koncentraciją ore nustatys, ar patalpoje buvo rūkoma, ir skleis ne tik garsą, bet taip pat siųs pranešimus į mokyklos darbuotojų telefonus. Elektroninių cigarečių detektorius ketinama įrengti ir kitose miesto mokyklose, tam bus skirta apie 88 tūkst. eurų.