Kas kam turi duoti kelią?

Didžiausios grumtynės tarp eismo juostų vyksta įvažiuojant į žiedinę sankryžą nuo Klaipėdos pusės. Čia dažnas, įvažiuojantis pirmąja juosta, šauna per tris juostas į kairę. Dažniausiai taip mėgina rikiuotis prieš kito automobilio nosį.

Panašiai gali būti užkliudyti važiuojantieji nuo Palangos pusės. Į žiedinę sankryžą įšokama antrąja juosta, tada mėginama aplenkti važiuojančiuosius pirmojoje juostoje, o galiausia įsukama į Vilniaus plentą, kitiems užkertant kelią tiesiai.

Trečia situacija piktinasi vykstantieji Šilutės link.

„Iš pirmos eismo juostos vairuotojai lenda į žiedą, trukdydami pasukti iš žiedo Šilutės kryptimi ir sudarydami kamšatis šioje vietoje“, – skundėsi vienas vairuotojų.

Tačiau policijos pareigūnai pastabų turi ne dėl visų šių situacijų. Pasirodo, erzinančiai į žiedinę sankryžą įlendančius piliečius važiuojantieji ratu privalo dar ir praleisti.

„Problema yra sena ir gerai žinoma. Eismui tekėti pirmąja eismo juosta yra sraunesnė galimybė. Kelių eismo taisyklės nedraudžia taip jiems elgtis, horizontalus ženklinimas leidžia keisti važiavimo kryptį į vidurinę eismo juostą“, – paaiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Jankauskas.

Rikiuotis nedraudžia

Prieš sankryžą jokių įspėjamųjų ženklų nėra. Tačiau pavažiavus ratu, matyti kelio ženklas, kuris byloja, kad toliau pirmąja juosta judėti nebus įmanoma, teks išsukti į Šilutės pusę.

„Horizontalus ženklinimas tuo metu leidžia sukti ir į kairę. Važiuojantys antrąją žiedinės sankryžos juosta turi vadovautis dešinės rankos principu, duoti kelią kliūčiai iš dešinės. Šioje vietoje reikia vadovautis solidarumo ir sąžiningumo principu“, – paaiškino A. Jankauskas.

Tačiau tokiu paaiškinimu nebus patenkinti laukiantieji galimybės įvažiuoti į žiedinę sankryžą nuo Šilutės pusės.

Aurelijus Jankauskas. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Nemato reikalo konfliktams

Dėl to, kad pirmąja juosta ratu juda nenutrūkstamas srautas, kiti vairuotojai nespėja įsmukti į sankryžą ir yra priversti stovėti.

„Gal būtų galima pertvarkyti eismą taip, kad atvykstant nuo Šilutės pusės ir važiuojant pirma juosta, būtų galima įvažiuoti į antrą žiedo juostą, o važiuojantys antra juosta įvažiuotų į trečią?“ – klausė vienas vairuotojų.

Konfliktinėms situacijoms nėra reikalo čia kilti.

A. Jankauskas patikino, kad taip eismo srautų judėjimo negalima keisti.

„Ten per mažas atstumas iki išsukimo į Jakus. Jei nebūtų išsukimo juostos, dar būtų galima kažką daryti“, – tikino A. Jankauskas.

Jis peržiūrėjo įvykių statistiką ir kol kas Jakų žiedinė sankryža nepapuola į avaringiausių vietų sąrašą.

„Nieko ypatingo nefiksuota. Įskaitinių ar skaudžių eismo įvykių nebuvo“, – patikino specialistas.

A. Jankauskas įsitikinęs, kad visas problemas gali išspręsti mandagus vairuotojų elgesys.

„Vieni įleidžia, kiti išleidžia, pristabdo – eismas čia net gali vykti nesustojančiu srautu. Konfliktinėms situacijoms nėra reikalo čia kilti“, – pastebėjo A. Jankauskas.

Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Kelių eismo taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus.

O šis punktas byloja, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.