Pinigų skyrė JAV

Iš devynių atvykėlių dviejų amžius siekia iki šešerių metų, o septyni patenka į 18–64 metų amžiaus grupę.

Skaičiuojama, kad per savaitę (lapkričio 6–12 d.) į Klaipėdą atvyko 44 Ukrainos piliečiai. Prieš tai buvusią savaitę – 24 asmenys.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė sakė, kad ukrainiečiai uostamiestyje užsiima įvairiomis veiklomis, gauna ne tik psichologinę ar dvasinę pagalbą, bet ir nemokamų konsultacijų, be to, nemaža dalis mokosi lietuvių kalbos.

„Šiuo metu vykdome JAV ambasados projektą. Amerikos vyriausybė skyrė mums pinigų. Jų dėka įdarbinome ukrainietę koordinatorę, kuri, man padedant, daugiausia dirba su ukrainiečiais. Projekto pagalba ukrainiečius mokome lietuvių kalbos, tą darysime visus metus. Taip pat jie turi galimybę nemokamai konsultacijai su psichologu ir susitikti dvasiniam pokalbiui su mūsų parapijos kunigu“, – apie veiklų spektrą pasakojo pašnekovė.

Skaičiai – mažesni

Kartą ar du per mėnesį vykdomos įvairios veiklos ir su mažaisiais ukrainiečiais, paaugliais. Tėveliams siūlomos psichologinės paskaitos, parama.

„Į „Caritą“ jie ateina kasdien. Yra susidariusi bendruomenė, žmonės ateina pasiimti daiktų, rūbų, higienos priemonių. Per savaitę apsilanko nuo 50 iki 100 ukrainiečių. Ši pagalba skirta tam, kad būtų galima juos pakalbinti, paklausti, kaip jiems sekasi, patarti, padėti, suteikti socialines konsultacijas. Tarp jų kartais sklinda įvairiausių gandų apie gyvenimą Lietuvoje“, – užsiminė A. Lipskė.

Anot jos, žvelgiant į srautus, jie – žymiai mažesni, negu buvo karo pradžioje.

„Naujų žmonių per savaitę pas mus ateina kartais 5, kartais 10, kartais 20. Kurį laiką dirbome registracijos centre, būdavo dienų, kai atvažiuodavo apie 100 ar 200 per dieną. Dabar tie skaičiai sumažėję“, – kalbėjo A. Lipskė.

Jelena Butkevičienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šeima išvyko į Suomiją

Klaipėdos tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė pastebėjo, kad ukrainiečių, norinčių išmokti lietuviškai, skaičius smarkiai išaugo. Tačiau žvelgiant į bendrą situaciją, grįžimo atgal į Ukrainą ar kitas šalis tendencija vis dėlto yra.

Tai, kad vyksta emigracija, taip pat pastebime.

„Jeigu kalbėsime apie srautą, palyginus su praėjusiais metais, jis nesumažėjo. Kalbos poreikis didėja. Kai rugpjūtį pradėjome grupių formavimą, tikrai ne visi pateko į kursus dėl to, kad jau buvo perpildytos grupės. Tai, kad vyksta emigracija, taip pat pastebime. Tie, kurie pradėjo lankyti lietuvių kalbos kursus rugsėjį, kažkiek jų jau nebelanko dėl to, kad išvyko arba atgal į Ukrainą, arba į kitas šalis. Žinau keletą šeimų, kurios išvyko gyventi į Suomiją arba dar toliau“, – pažymėjo pašnekovė.

Į Tautinių kultūrų centrą atvykę ukrainiečiai džiaugiasi turėdami progą susitikti su savo tautiečiais, ne tik ko nors išmokti, bet ir pabendrauti. Be to, jie noriai įsitraukia ir į Klaipėdos bendruomenę, dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Praėjusią savaitę, kartu su vokiečių bendruomene, jie dalyvavo šv. Martyno eisenoje, nešėsi savo pačių gamintus žibintus.

„Jie ne tik savo tradicijas puoselėja, bet ir integruojasi į Klaipėdos miesto kultūrinį gyvenimą. Jiems nėra nedrąsu ateiti į kokią nors erdvę ir būti kartu su kitais. Jie neužsidaro tik savo erdvėje. Ukrainiečiai labai imlūs, jiems viskas labai įdomu“, – akcentavo J. Butkevičienė.

Klaipėdoje jaučiasi saugūs

Direktorė taip pat sakė, kad baimės tarp ukrainiečių, kokia buvo karo pradžioje, nebėra. Jie Klaipėdoje jaučiasi saugūs ir džiaugiasi galimybėmis.

„Bebaigiant šių metų programą, turėsime praktinį vieno mėnesio kursą, į jį įeis lankymasis kultūros įstaigose, paslaugų sektoriuje – savivaldybėje, Užimtumo tarnyboje, „Sodroje“. Ten turėsime ekskursijas, jie pamatys, kaip dirba įstaigos. Taip pat eisime į Klaipėdos dramos teatrą, Koncertų salę, Etnokultūros centrą ir Prano Domšaičio galeriją. Apsilankymai skirti tam, kad jie savo gebėjimus, kuriuos jau turi ir kuriuos įgijo pamokų metu, galėtų praktiškai pritaikyti“, – sakė J. Butkevičienė.

Susitikimai vyks du kartus per savaitę, po tris akademines valandas.