- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jūrininkų sąjunga mūsų šalyje yra viena stipriausių profesinių organizacijų – jos balsas girdimas Seime, Vyriausybėje, tarptautinėse organizacijose.
Finansiškai tvirta organizacija
Įvertinti pastarųjų dvejų metų Jūrininkų sąjungos veiklos rezultatai. Ji vienija per 2000 narių. Per 2012-2013 metus, be gruodžio mėnesio, iš narių ji gavo 1 mln. 52 tūkst. litų nario mokesčių.
2014 m. Lietuvos jūrininkų sąjunga pasitinka kasoje turėdama per 1 mln. litų.
Organizacijos stiprybė - ir tame, kad ji yra Tarptautinės transporto darbininkų federacijos (ITF) narė. Federacija kasmet skiria lėšų ITF inspektoriui ir jo biurui Klaipėdoje išlaikyti. Per dvejus metus skiriamos lėšos sudarė 635 tūkst. litų.
Inspektorius Andrejus Černovas nuo 2009 metų dirbo ITF būstinėje Londone, o 2013–aisiais vėl grįžo į Klaipėdą.
Lietuvos jūrininkų sąjunga valdo ne tik ITF inspektoriaus biurą Klaipėdoje, bet ir Jūrininkų centro pastatą Agluonos g. 5. Šios patalpos už gautą 1 mln. JAV dolerių paramą, įrengtos 2005 metais.
2009 metais 2 mln. 215 tūkst. litų vertės pastatas panaudai buvo perduotas Jūrininkų centrui. Patalpos tampa ne tik jūrinių profsąjungų, bet ir visuomeninių jūrinių organizacijų susibūrimo vieta.
Per 2013 metus buvo rekonstruota ir pagrindinė Lietuvos jūrininkų sąjungos būstinė Vilties g. 6. Šiame pastate nupirktas papildomas plotas, už 290 tūkst. litų atliktas pastato kapitalinis remontas.
Keitėsi požiūris į jūrininkus
Pagrindine Lietuvos jūrininkų sąjungos funkcija išlieka jos narių teisių gynimas. Viena iš prioritetinių sričių laikoma tarptautinių konvencijų ratifikavimas Lietuvoje.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža akcentavo, kad 2013 metais, šalyje pasikeitus politinei valdžiai, požiūris į jūrininkus iš esmės keitėsi.
Ankstesnėse Vyriausybėse tarptautinių konvencijų ratifikavimas strigo. Ledai pralaužti 2013 m. birželį – ratifikuota Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Jūrininkų sąjungos ir jūrinės bendruomenės siūlymu į naujosios valdžios Vyriausybės programą įtrauktos nuostatos, kurios susietos su jūrininkų teisų užtikrinimu, ilgalaike nacionalinio jūrų laivyno programa, jūrininkų darbo apmokėjimo tvarkos ir socialinių garantijų tobulinimu.
Dėl Lietuvos pirmininkavimo ES šiemet nespėta ratifikuoti konvencijų dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos. Tai nukelta į 2014 metus, bet, esant naujosios valdžios institucijose geranoriškumui, tikėtina, kad konvencijos bus ratifikuotos.
Pateiktas paketas pasiūlymų dėl Prekybinės laivybos, Profesinių sąjungų, Saugios laivybos įstatymų, Darbo kodekso, įvairių poįstatyminių teisės aktų koregavimo.
Didės jūrininkų atlyginimai
Didžiausia ne tik Jūrininkų sąjungos, bet ir kitų profsąjunginių organizacijų problema yra pernelyg mažas narių skaičius. Lietuvos jūrininkų sąjungos nariais yra tik apie trečdalis visų jūrininkų. Tais vaisiais, kuriuos pasiekia Jūrininkų sąjunga, naudojasi ir tie jūrininkai, kurie nėra jos nariai.
Lietuvoje pradėta kelti problema, kad pagal priimtas įstatymų nuostatas visi šalies jūrininkai privalėtų būti Jūrininkų sąjungos nariais. Tokios sistemos yra įteisintos dalyje Europos ir pasaulio šalių, netgi tokiose kaip Danija, Švedija, Suomija, Anglija, JAV.
Svarbus Jūrininkų sąjungos darbo akcentas yra kolektyvinės sutartys. Jose pasiektais rezultatais naudojasi ir tie jūrininkai, kurie nėra sąjungos nariai.
P.Bekėžos teigimu, šiuo metu yra sudarytos kolektyvinės sutartys su bendrovėmis „Baltnautic“ (11 laivų su patogia vėliava), „Forsa“ (3 laivai su patogia vėliava), Norvegijos laivų savininkų asociacija, „DFDS Seaways“, „Novikontas“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Lietuvos jūrų laivininkyste, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Dalyje kompanijų 2014 metais jūrininkams būtų didinami atlyginimai ir gerinamos socialinės garantijos. Nutraukta kolektyvinė sutartis su „Inter-globe shipping Ltd“ kompanija, nes jos pagrindinei įmonei „Baltijos grupė“ iškelta bankroto byla. Dėl šios grupės skolų jūrininkams dabar vyksta teismai, kur dalį jūrininkų gina Lietuvos jūrininkų sąjungos teisininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl sprogmenų Klaipėdos Atgimimo aikštėje paskelbta ekstremali situacija
Dėl situacijos uostamiestyje esančioje Atgimimo aikštėje paskelbta ekstremali situacija. ...
-
Nežinia dėl Klaipėdos Atgimimo aikštėje rastų sprogmenų: siūloma skelbti ekstremalią situaciją2
Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje dalyvavusiųjų dauguma pritarė: Atgimimo aikštę reikia skelbti ekstremaliosios situacijos zona. Kariškių atstovas neatsakė, ar miesto centre, kur rasta daug sprogmenų, darbininkams dirbti ...
-
Darbus Debreceno gatvės daugiabučių kieme lems oro sąlygos
Debreceno gatvės 42 ir 44 daugiabučių namų kieme rugsėjį prasidėję darbai bus tęsiami tol, kol tai leis oro sąlygos. Dalis šaligatvio trinkelių prie daugiabučių jau sudėtos, tad pėstiesiems nereikia klampoti per purvą, o dar neįrengtoje...
-
Dar vienoje uostamiesčio gatvėje – pokyčiai
Paupių kvartale trečiadienį prasidėjo Rasos gatvės rekonstravimo darbai. Klaipėdiečiai netrukus bus informuojami apie būsimus eismo pakitimus. ...
-
Ukrainiečių organizacija Klaipėdoje kartu su lietuviais – 35 metus
Ukrainiečiai Klaipėdoje savo organizaciją pradėjo kurti dar sovietmečiui besibaigiant. Juos subūręs Leonidas Tregub šiemet ketina paminėti 35 metų organizacijos sukaktį pakviesdamas tautiečius ir bendraminčius į konferenciją. ...
-
Studentams – menininko gyvenimo peizažas
Klaipėdos universiteto studentų sąjunga rengė tradicinius rudens susitikimus su žymiais uostamiesčio žmonėmis. Viename jų kalbino įsimintinų instaliacijų, freskų ir paveikslų kūrėją – Rodioną Petrovą. Beveik du dešimtmečius men...
-
Klaipėdos valdininkų kelionės – vis retesnės: įvardijo, kurių komandiruočių nepatvirtino
Šiemet į komandiruotes savivaldybės atstovai vyko 27 kartus, tam iš Klaipėdos biudžeto prireikė 36 tūkst. eurų. Pagal naują tvarką grįžusieji iš darbo kelionių turi paaiškinti komisijai, kokių naudingų miestui patirči...
-
Švieslentė vėl sugedo1
Po vėjuoto savaitgalio pastebėta, kad Rasos stotelėje, esančioje Šilutės plente, neveikia švieslentė, rodanti autobusų grafikus. ...
-
Uostamiesčio senjorus vienija veiklos
Įdomių veiklų ieškantys vyresni klaipėdiečiai renkasi į įvairius užsiėmimus ir kviečia prisijungti visus norinčiuosius. Šiuos žmones vienija bendri pomėgiai, o kassavaitiniai susitikimai su bendraminčiais ne vienam jų praskaidrina ...
-
Pedofilai dar turi laiko1
Įsigalioję Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos su nepilnamečiais negali dirbti asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų sunkių veikų, kol kas – tik formalumas. ...