Kačių šėryklos uostamiesčio daugiabučių kiemuose vėl kiršina kaimynus

Nelegalios kačių šėryklos gyvenamųjų namų kiemuose vėl kiršina kaimynus. Į savivaldybę kreipėsi Alksnynės gatvės daugiabučio gyventoja, pasipiktinusi, jos teigimu, po namo balkonais įrengta kačių šėrykla. Valdininkai patikino, kad šioje vietoje kačių nameliai pastatyti legaliai.

Gyvūnai lenda į laiptines

Klaipėdos savivaldybės interneto svetainės „Problemų žemėlapyje“ buvo fiksuotas Alksnynės gatvės gyventojos pranešimas dėl beglobių gyvūnų šėryklos.

Esą ši vieta yra netvarkoma, o gyvūnai slankioja laiptinėse.

„Įrengta beglobių gyvūnų šėrimo vieta po Alksnynės g. 7 namo pirmo aukšto balkonais. Ji yra 10–15 metrų nuo gyvenamojo namo ir vaikų žaidimų aikštelės. Gyvūnai nuolat braunasi į laiptinę, ją teršia, aplink namą pilna šiukšlių po gyvūnų maitinimo“, – pranešime rašė gyventoja.

Po šio kreipimosi į vietą nuvykę Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai esą aptikę visai kitą vaizdą.

Jie tvirtino, jog patikrinimo metu rado tvarkingą teritoriją, ten gyvenantys katinai – sterilizuoti ir pažymėti (pakirptomis ausimis).

Specialistai tikino, kad šioje vietoje kačių nameliai įrengti suderinus su savivaldybe.

Gyvūnai nuolat braunasi į laiptinę, ją teršia, aplink namą pilna šiukšlių po gyvūnų maitinimo.

Piktina pridergta aplinka

Vis dėlto pačios savivaldybės atsiųstose nuotraukose iš Alksnynės g. 7 namo kiemo matyti ir šiukšlių, turbūt likusių po kasdienio gyvūnų maitinimo.

O kačių namelio po balkonais nėra, galbūt klaipėdietė, rašiusi skundą, turėjo galvoje tiesiog prie namo primėtytą maistą.

Nors šiuo metu uostamiestyje yra beveik 80 legalių kačių nameliams skirtų teritorijų, šiemet užfiksuota iki 20 vietų, kur asmenys nelegaliai maitino benames kates.

Nelegalios maitinimo vietos išties užteršia gyvenamąją aplinką. Daug atliekų lieka po to, kai žmonės pamaitina beglobius gyvūnus ir nesurenka maisto likučių, šiukšlių, indų.

Bešeimininkės katės gali būti maitinamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kitu atveju tokia veikla užtraukia administracinę atsakomybę.

Nelegalias šėryklas įrengę asmenys turi patys sutvarkyti tas vietas.

Taiko administracines nuobaudas

„Nustatę asmenis, šeriančius kates, užteršusius aplinką, palikusius atliekas, taikome administracines nuobaudas bei reikalaujame pašalinti šiukšles. Jei tokie asmenys nenustatomi, reikalaujame teritoriją sutvarkyti tos teritorijos tvarkytojų“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Žmogiška atjauta esą yra svariausia priežastis, kodėl gyventojai maitina beglobius gyvūnus.

Pasak L. Lapinsko, draudžiama maitinti beglobius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai.

Nelegalus gyvūnų maitinimas užtraukia baudą nuo 30 iki 100 eurų, o toks pakartotinis nusižengimas gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų.

Kačių šėrimo vietos įrengiamos suderinus su savivaldybe, tokios vietos nustatomos tik sterilizuotoms katėms dėl jų populiacijos mažinimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vanda

Vanda portretas
Tikiuosi, tuos dvikojus debilus , kuriems trukdo gyvūnai , užpuls pelės ir žiurkės ...

kkk

kkk portretas
Tai galų gale nupirkim iš turkijos tuos šėrimo namelius atsieis pigiau negu ką pas mus lietuvoje gamina, pažiūrėkim į kitas šalis. Gyvūnai nekalti, kad juos išmeta į gatvę

Anonimas

Anonimas portretas
ka per ziaurumas zmoniu sitaip nekesti gyvunu reiskia patys blogiausi ir dar sugeba skysti
VISI KOMENTARAI 91

Galerijos

Daugiau straipsnių