Ateityje laukia iššūkiai

KRATC penkiolikos metų veiklos rezultatai, pasiekimai ir ateities iššūkiai aptarti piliavietėje vykusioje respublikinėje aplinkosauginėje konferencijoje "Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos".

Į renginį susirinko ir patirtimi dalijosi gausus būrys svečių. Tarp jų ir Aplinkos ministerijos, kitų šalies regionų atliekų tvarkymo centrų atstovai, regiono savivaldybių vadovai.

Konferenciją atidarė, KRATC su sukaktimi ir susirinkusiuosius sveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Renginio metu pirmiausia aptartos naujos tendencijos ES atliekų tvarkyme.

Įmonės "Ekokonsultacijos" projektų vadovė Inga Muliuolė pasakojo, kad Europoje einama žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo link. Orientuojamasi į atliekų rūšiavimą, surinkimą ir perdirbimą.

"Lietuva šiame kontekste atrodo neblogai, bet numatomi pakeitimai. Bus teikiamos naujos užduotys. Tikrai turėsime, ką veikti. Juolab kad numatyta, jog atskirai turi būti renkamos maisto atliekos", – komentavo I.Muliuolė.

Žiūri į priekį

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėjos Lauros Zukės teigimu, pagrindinis keliamas tikslas atliekų tvarkymo srityje – kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus, o būtų perdirbta.

Pasak jos, į Klaipėdos regioną galima pažiūrėti dviem aspektais: komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas gyventojams ir sąvartynuose šalinamų atliekų kiekio mažinimas.

"Pagal abu šiuos kriterijus Klaipėdos regionas yra pirmaujantis šalyje", – tvirtino vedėja.

L.Zukė pažymėjo, kad KRATC teikia paslaugą gyventojams 100 proc. Siekiama, kad taip būtų visoje Lietuvoje. 2016 m. duomenimis, Klaipėdos regiono sąvartyne buvo pašalinta tik 22 proc. atliekų. Visos buvo išrūšiuotos ir atiduotos perdirbti, o netinkamos sudegintos, pagaminant šilumos ir elektros energiją.

Praėjusiais metais Klaipėdos regionas pasiekė dar geresnių rezultatų. Į sąvartynus pateko vos 8 proc. atliekų, kai pagal ES reikalavimus Lietuva iki 2030 m. turėtų pasiekti, kad sąvartynuose būtų laidojama ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.

"Klaipėdos regionas tikrai žiūri į priekį, stengiasi kuo mažiau šalinti atliekų sąvartynuose, naudoti aukštesnės hierarchijos tvarkymo būdus", – pabrėžė L.Zukė.

Sieks dar geresnių rezultatų

KRATC direktorius Šarūnas Reikalas pabrėžė, kad praėjusiais metais pasiekti rezultatai yra iššūkis ateičiai. Toliau, kiek įmanoma, bus bandoma išlaikyti visai Europai keliamus tikslus – įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus – taupyti išteklius, atliekas panaudoti ilgalaikių daiktų gamybai.

"Daugelis mūsų bendrovę pažįsta kaip mokesčių už atliekas administratorių, tačiau iš tikro mūsų komanda didžiausią darbo ir laiko dalį skiria gamtos švarinimui bei ekologijai. Toliau sieksime atliekas paversti į nekenksmingą žemės gruntą. Mūsų tikslas, kad į sąvartynus nepatektų ir tie 8 proc. atliekų", – komentavo vadovas.

Pažymėta, kad per 15 metų Klaipėdos regione pavyko sukurti ekologiškiausią šalyje atliekų tvarkymo sistemą, suderinti skirtingų savivaldybių, jų gyventojų interesus.

"Tikslas, manau, pasiektas 90 proc. Pasieksime ir likusius 10 proc. Turime tam patirties, supratimo, išteklių", – pabrėžė direktorius.

Atkreiptas dėmesys, kad prieš pradedant veikti KRATC prie kiekvieno regiono miestelio buvo po sąvartyną. Tokių šiame krašte veikė apie 40. Dabar visi jie užkonservuoti. KRATC specialistai šias piktžaizdes stebi, valo. Paprastai uždarytuose sąvartynuose atliekos dar pūva apie 20–30 metų.

Svarbu išnaudoti šlaką

Naujas, prieš dešimtmetį KRATC įrengtas Dumpių sąvartynas dabar primena greičiau šlako, kuris lieka sudeginus atliekas, laikymo aikštelę. Atkreipiamas dėmesys, kad norint, jog Lietuvoje veiktų žiedinė ekonomika, nereikalinga šiukšlė būtų perdirbama arba paverčiama naudinga medžiaga ar nekenksmingu žemės grumstu, turi būti tinkamai sutvarkyta teisinė sistema.

Mažosios bendrijos "Ecotilia" direktorė Daiva Berankienė pasakojo, kad šlakas, kuris lieka sudeginus atliekas, pasaulyje naudojamas įvairiose srityse.

Ši medžiaga gali būti naudojama tiesiant kelius, uoste, statant pylimus, polius, tranšėjų užpildymui. Šlakas gali virsti ir izoliacine medžiaga ar betono užpildu.

"Panaudojimo galimybių yra daug. Tai tikrai būtų didelė paspirtis įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus, mažinant išteklių vartojimą ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Dabar šlakas panaudojamas ribotai, nes trūksta teisinio reglamentavimo, kuris yra kaimyninėse šalyse. Mes, klaipėdiečiai, darome viską, ką galime, bet toliau durys uždarytos. Nebegalime eiti vieni. Trūksta teisinės bazės", – tvirtino direktorė.

Pasak D.Berankienės, jei šlakas, kuris liko sudeginus atliekas, gulės aikštelėse, Lietuvai nelabai bus įmanoma pasiekti ES reikalavimų. Tad būtina ieškoti sprendimų.

Sistema visiškai užbaigta

Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos viceprezidentas Tomas Vaitkevičius pasakojo, kad Klaipėdos regionas yra trečias pagal surenkamų ir sutvarkomų atliekų kiekį šalyje. Pasak pavaduotojo, tokie rezultatai yra normalūs ir dėsningi. Klaipėdos regionas yra trečias pagal gyventojų skaičių šalyje.

T.Vaitkevičius taip pat akcentavo, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema yra visiškai užbaigta, suplanuota nuo pradžios iki pabaigos, nuo surinkimo iki galutinio sutvarkymo.

"Nė vienas regionas to neturi. Klaipėdos regiono privalumas yra atliekų deginimo įrenginiai. Tai jį išskiria iš kitų. Taip klaipėdiečiai laimi ir turi konkurencinį pranašumą atliekų tvarkymo srityje. Be to, gyventojai gauna ir pigesnę šilumą", – teigė viceprezidentas.

Pašnekovas pabrėžė, kad Klaipėdos RATC, pasiekęs ekologiškiausią atliekų sutvarkymo lygį šalyje, taip pat išlaiko vieną mažiausių kainų už atliekas uostamiesčio gyventojams.