Kitąmet – didesnis biudžetas

Šią savaitę miesto tarybai bus teikiamas svarstyti savivaldybės administracijos parengtas 2017–2019 metų strateginis veiklos planas.

Numatytiems darbams reikės net 596,6 mln. eurų. Iš jų 203,9 mln. eurų numatoma išleisti jau kitais metais.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, kitąmet planuojamas miesto biudžetas – 20 mln. eurų didesnis nei šių.

"Viena tai nulėmusių priežasčių – 2017 m. pradedame įgyvendinti tikslinės teritorijos, besitęsiančios nuo senamiesčio iki Baltijos prospekto, projektus. Į šią miesto dalį numatomos didelės investicijos iš ES fondų", – aiškino direktorius.

S.Budinas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. savivaldybės praras galimybę savarankiškai skolintis. Tai reikės daryti per Finansų ministeriją.

Todėl visų svarbiausių projektų įgyvendinimą buvo stengiamasi suplanuoti kitais metais.

Nori daugiau gyventojų

Uostamiesčio valdžia išsikėlė tris tikslus, kuriuos nori pasiekti per trejus metus. Vystant infrastruktūrą ir sudarant palankias sąlygas verslui, tikimasi padidinti miesto konkurencingumą.

Norima pasiekti, kad po trejų metų tūkstančiui gyventojų tektų ne mažiau kaip 36 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, registruotų bedarbių skaičius neviršytų 5 proc., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siektų 650 eurų.

Taip pat bus stengiamasi sukurti mieste patrauklią, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką.

Trečias plano tikslas – užtikrinti gyventojams aukštą švietimo, kultūros, socialinių, sporto ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Kitų metų rugsėjį tikimasi jau turėti parengtą miesto Ekonominės plėtros strategiją iki 2030 m.

Savivaldybė ją rengia su partneriais. Šiame dokumente numatyta iki 2030 m. gyventojų skaičių padidinti 30 tūkst.

"Ši strategija siejasi ne tik su ekonomika, bet ir visomis kitomis sritimis. Galime numatyti daug priemonių, bet kas iš jų, jei nebus gyventojų", – tvirtino S.Budinas.

Prie Žvejų rūmų – sakurų parkas

Klaipėda toliau sieks būti ne tik pramoniniu, bet ir turistams bei tarptautiniams renginiams patraukliu miestu. Vienas tokių – didžiųjų burlaivių regata "The Tall Ships Races" vyks kitąmet.

Siekiant pritraukti turistus, toliau bus gražinamas miestas. Tęsti darbus numatyta Poilsio parke, piliavietėje. Bus pradėtas tvarkyti ir Jono kalnelis bei jo prieigos.

Planuojama atnaujinti ir Danės skverą bei krantines, Ąžuolyno giraitę.

Uostamiestyje atsiras ir naujos poilsio erdvės. Kitais metais planuojama tęsti Sąjūdžio parko tvarkymą. Jo dalyje yra suplanuotos riedutininkų ir BMX dviratininkų trasos.

Kita nauja erdvė atsiras Pirmojoje Melnragėje. Manoma, kad sutvarkytas parkas viliotų ne tik gyventojus, bet ir turistus, atvykusius praleisti laiką prie jūros.

Didelio dėmesio turėtų sulaukti ir prie Žvejų rūmų suplanuotas sakurų parkas.

Toliau bus tęsiamas pietinės miesto dalies aikščių tvarkymas pietinėje miesto dalyje.

Kitąmet numatyta atnaujinti viešąsias erdves Vingio ir Žardininkų gyvenamuosiuose rajonuose.

Sutvarkyti ketinama ir vadinamosios Trečiosios poliklinikos teritoriją.

Įrengs naujus takus

Turistus į miestą turėtų vilioti ir tvarkingi paplūdimiai.

Jau kitais metais Smiltynės centriniam pliažui turėtų būti suteiktas kokybės ženklas "Mėlynoji vėliava". Dar po metų jį turėtų gauti ir Antrosios Melnragės paplūdimys.

"Kyla daug diskusijų, ar mums reikalingas šis ženklas, ar negalime paplūdimių tvarkyti ir tiek. Pliažai turi būti tvarkomi visada. Nesvarbu, ar jiems suteikta "Mėlynoji vėliava". Tačiau toks įvertinimas svarbus daliai turistų", – pabrėžė direktorius.

Nemažas dėmesys bus skiriamas ir dviračių takams. Jie ne tik bus remontuojami, bet ir tiesiami nauji.

"Prieš metus atidarėme dviračių taką nuo senamiesčio iki Tauralaukio tilto. Kitąmet tvarkysime dviračių tako ruožą nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki Jono kalnelio", – pasakojo direktorius.

Per trejus metus numatoma įrengti ir naują dviračių taką nuo Tauralaukio tilto iki Purmalių piliakalnio palei Danės upę.

Pratęs Statybininkų prospektą

Susisiekimo sistema bus gerinama visame mieste. Vienas svarbiausių centrinės miesto dalies objektų – Bastionų gatvės tiltas ir jo prieigos.

Plane numatyta atnaujinti ir Tilžės gatvę nuo Šilutės plento iki geležinkelio pervažos.

Klaipėdos pietuose suplanuota pratęsti Statybininkų prospektą – nuo Šilutės plento per LEZ-o teritoriją iki kelio Klaipėda–Šilutė.

Pasak S.Budino, tai svarbus miestui projektas – krovininis transportas galėtų tiesiai išvažiuoti į minėtą kelią.

"Pirmas šio projekto etapas – gatvės nutiesimas nuo LEZ-o iki kelio Klaipėda–Šilutė – turėtų būti įgyvendintas iki šių metų pabaigos. Tuo rūpinasi LEZ-as. Statybininkų prospekto pratęsimo nuo Šilutės plento iki Lypkių gatvės projektavimas turėtų būti baigtas kitąmet, o įgyvendinimas prasidėti dar po metų", – tvirtino direktorius.

Finansavimas numatytas ir Jūrininkų prospekto rekonstrukcijai nuo Šilutės plento iki Minijos gatvės.

Kelias iš Debreceno gatvės turėtų būti nutiestas ir iki Bendruomenės namų, esančių Debreceno g. 48. Dabar privažiuoti iki šio pastato sudėtinga.

Suplanuota įrengti ir dvi požemines pėsčiųjų perėjas Šilutės plente.

Mažins transporto spūstis

Šiaurinėje miesto dalyje gerų naujienų yra Tauralaukio gyventojams.

S.Budinas tvirtino, kad per trejus metus numatyta sutvarkyti didžiąją dalį šios gyvenvietės žvyruotų gatvių. Visus darbus planuojama baigti 2020 m.

Pokyčiai laukia P.Lideikio ir Pamario gatvės sankryžos. Ji taps žiedine.

"Rekonstravę sankryžą, išvengtume spūsčių vasarą. Užbaigę šiuos darbus, atnaujintume ir Pamario gatvę", – pasakojo direktorius.

Klaipėdos savivaldybė su kitais uostamiesčiais dalyvauja projekte, kurio metu tikimasi pritraukti ES lėšas iniovatyviam šviesoforinių sankryžų valdymui įrengti.

Sumontuoti davikliai, kurie reaguotų į situaciją. Manoma, kad tai padėtų sumažinti grūstis mieste.