Raudonas pavojaus signalas

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras parengė uostamiesčio gyventojų sveikatos būklės analizę.

Ji atlikta vadovaujantis šviesoforo principu. Rodiklis, atspindintis geriausią situaciją, žymimas žalia spalva, prasčiausias – raudona, o atitinkantis Lietuvos vidurkį – geltona spalva.

Šios analizės tikslas buvo įvertinti esamą gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situaciją Klaipėdos savivaldybėje.

Aštuoniais atvejais šių rodiklių reikšmės yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis.

Tai – transporto įvykiuose patirtos traumos, į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km, mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, taip pat nenoras skiepyti vaikus bei sergamumas II tipo cukriniu diabetu.

Diabetas, skiepai ir antsvoris

Klaipėda priklauso aštuonioms tarptautinėms organizacijoms, tarp jų nuo 2010 m. yra Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikų miestų tinklo narė.

Klaipėdoje iš stacionarių taršos šaltinių miesto orą labiausiai teršia energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, maisto pramonės įmonės bei uoste vykdomi krovos darbai.

Narystė joje miestui kainuoja 5 tūkst. eurų per metus.

Vienas organizacijos tikslų, prie kurių siekia prisidėti ir Klaipėda, tai užtikrinti visiems pasiekiamas aukščiausios kokybės sveikatos paslaugas.

Pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atliktą analizę, sveikatos infrastruktūros ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, sauga, prieinamumas ir į pacientą orientuota sveikatos priežiūra uostamiestyje daugeliu atvejų atitinka Lietuvos vidurkį arba yra geresni už jį.

Vis dėl to kai kurie sveikatos reikalai uostamiestyje kelia nerimą.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2010–2019 m. pastebėtas mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorį bei nutukimą, skaičiaus augimas.

Per devynerius metus antsvorį turinčių vaikų skaičius padidėjo nuo 5,5 iki 14,6 proc., nutukusių vaikų dalis – nuo 1,7 iki 5,6 proc.

Klaipėdoje per 2010–2017 m. daugiau nei tris kartus – nuo 302 iki 971 asmens (100 tūkst. gyventojų) išaugo cukrinio diabeto atvejų skaičius.

Higienos instituto duomenimis, ši liga 2019 m. Klaipėdoje buvo nustatyta 1 390 asmenų.

Klaipėdos savivaldybėje sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį, ir stebima didėjimo tendencija.

Išsiskiria vienerių ir dvejų metų amžiaus vaikų skiepijimo rodikliai, kurie yra gerokai prastesni nei Lietuvos vidurkis. Kitaip tariant, tėvai kai kuriais atvejais vengia skiepyti vaikus.

Transporto įvykiuose patirtų traumų rodiklis nuo 2014 iki 2019 m. Klaipėdoje taip pat išaugo beveik du kartus, nors Lietuvoje – sumažėjo 8,5 proc.

Klaipėdos savivaldybėje traumų rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį bei stebima didėjimo tendencija.

Kvaišalai – kasdienybė?

Jau 23 metus Klaipėda yra ir ECAD ("Europos miestai prieš narkotikus") organizacijos nare, kuri vienija 250 pasaulio miestų.

Miestui narystė per metus šioje organizacijoje kainuoja 1,5 tūkst. eurų. Kokia iš to nauda?

Pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atliktą analizę, alkoholinių gėrimų, tabako vartojimo, neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei prieinamumo rodikliai Klaipėdos mieste daugeliu atvejų atitinka Lietuvos vidurkį, tačiau išsiskiria mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, bei nusikalstamos veikos, siejamos su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

2019 m. reguliariai rūkė kas dešimtas 15–16 m. Klaipėdos moksleivis.

Bent kartą gyvenime kanapių vartojo 21 proc. Klaipėdos paauglių (kituose miestuose – 19 proc.).

Aplinkos tarša šokiruoja

Jau 15 metų Klaipėda priklauso ir dar vienai struktūrai – KIMO (Tarptautinei vietos valdžios institucijų organizacijai aplinkosaugos klausimais).

Narystė per metus Klaipėdai šioje organizacijoje kainuoja 2 tūkst. eurų.

Organizacija vienija 70 narių iš septynių šalių ir siekia užkirsti kelią Šiaurės Vakarų Europos jūrų ir pakrančių vandenų taršai, apsaugoti pakrančių bendruomenes nuo jūrų taršos ir klimato kaitos poveikio.

Tad, pateikus Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro analizę sveikatos ir aplinkos klausimais, labiausiai šokiruoja, kad būtent oro, vandens ir dirvožemio užterštumas Klaipėdoje yra 30 kartų didesnis nei Lietuvos vidurkis.

Klaipėdoje iš stacionarių taršos šaltinių miesto orą labiausiai teršia energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, maisto pramonės įmonės bei uoste vykdomi krovos darbai.

Klaipėdos teritorijoje pagrindiniai stacionarūs taršos šaltiniai yra šešios įmonės, kurioms yra išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas su aplinkos oro taršos valdymu.

Tačiau esą ne viskas Klaipėdoje taip jau prastai.

Pagal 14 rodiklių Klaipėdoje rezultatai yra geresni už Lietuvos vidurkį.

Pavyzdžiui, mirtingumas dėl savižudybių, ilgalaikio nedarbo lygis, gyventojų skaičiaus pokytis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis.

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, yra mažiau nei kitose savivaldybėse, socialinės pašalpos gavėjų skaičius taip pat mažesnis.

Skurdo lygio ir nedarbo rodikliai Klaipėdos mieste daugeliu atvejų yra geresni už Lietuvos vidurkį.