- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos uosto akvatorijoje žvejoja kormoranai
Plaukiantieji keltu į Smiltynę šiuo metu turi galimybę iš arti pasigrožėti didžiaisiais kormoranais. Nors dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Šie į kelionę dar neišsiruošę sparnuočiai dabar neretai žvejoja tiesiog Klaipėdos uosto akvatorijoje, nardydami kone tarp praplaukiančių laivų.
Anot Klaipėdos universiteto ornitologo Juliaus Morkūno, kormoranai uosto akvatorijoje nėra neįprastas reiškinys.
Esą po perėjimo sezono jie susiburia į būrius ir laikosi, kol pradeda šalti oras.
Vieną dieną jie maitinasi jūroje ties Juodkrante, kitą – Kuršių mariose ties Dreverna, trečią dieną – prie Kairių ar uosto akvatorijoje.
Tie būriai taip ir klajoja, o jie būna dideli. Pavyzdžiui, per paukščių palydas praeitą savaitgalį ornitologai suskaičiavo 6 tūkst. kormoranų pulką, kuris nuo molo iš Kuršių marių skrido maitintis į jūrą.
"Dalis kormoranų jau yra išskridę į žiemavietes. Keliems paukščiams esame pritaisę siųstuvus ir matome, kur jie šiuo metu yra. Tad vienas yra Gotlando saloje, Švedijoje, kitas perskrido visą Lietuvą į rytus, dabar yra netoli Ignalinos rajono Baltarusijos pusėje, ten jis maitinasi pas baltarusius žuvininkystės tvenkiniuose, dar vienas yra Lenkijoje, o keturi laikosi Kuršių mariose", – pasakojo J.Morkūnas.
Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo.
Ties Kuršių mariomis jau ne vienus metus gyvuoja dvi kormoranų kolonijos – Juodkrantėje ir prie Karklės. Pastarojoje, mažesnėje, gyveno apie 7 tūkst. paukščių.
"Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo. Dabar pajūryje jų pagrindinis maistas – invazinė rūšis grundulai, kuriuos reikėtų mažinti, tad kormoranai šitą darbą atlieka nemokamai. Kai žuvų sumažėja, stabilizuojasi ir kormoranų skaičius. Pastebėjome, kad dabar jų kolonijos nebedidėja", – kalbėjo J.Morkūnas.
Dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, tačiau dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Žiemoja kormoranai Pietų Europoje.
Didysis kormoranas – vietinė rūšis, su pertraukomis perėjusi keletą pastarųjų šimtmečių.
Visos iki šiol buvusios jų kolonijos XVII–XIX a. buvo sunaikintos žmonių.
Kormoranų populiacijos gausėjimas Europoje, prasidėjęs prieš 40 metų, Lietuvoje pasireiškė tik prieš 25 metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje nukrito lėktuvas...
-
Europos krepšinio čempionato...
-
Trenerio Romualdo Lavrinaviči...
-
„Žalgirio“ arenoje nugria...
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kauno kalėdinės eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos kari...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykusKlaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietąBaigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviaiĮ gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarbaŽvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienasKruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiškaSinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...