- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tradicija: paskelbus nugalėtoją, į sceną šalia komisijos narių buvo...
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
-
„Švyturio“ stipendija įteikta mokslininkui
Penktadienio popietę „Švyturys Bhouse“ vyko 9-ojo „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso apdovanojimai. Šiemet 4 tūkst. eurų vertės stipendiją gavo ir nugalėtoju tapo Klaipėdos universiteto Jūrų inžinerijos katedros mokslininkas ir dėstytojas Paulius Rapalis.
Praėjo tris etapus
Pasak organizatorių, svarbiausias šios stipendijos tikslas – skatinti aktyvius 20–35 metų Klaipėdos miesto ir rajono bendruomenių narius, visuomenininkus, mokslininkus, sportininkus ir kitų sričių jaunuolius populiarinti Klaipėdos vardą visoje Lietuvoje.
Dėl 4 tūkst. eurų vertės piniginio prizo bei šių metų laureato vardo iš viso varžėsi daugiau nei dvi dešimtys talentingų pajūrio krašto jaunuolių. Kiekvienas dalyvis turėjo praeiti tris etapus. Pirmajame etape, interneto tinklalapyje svyturiostipendija.lt buvo skelbiami kandidatai.
Antrajame etape už nominuotus dalyvius buvo galima balsuoti minėtame tinklalapyje ir išrinkti finalinį penketą.
Trečiajame etape, susumavus visuomenės balsų rezultatus ir komisijos balus, paskelbiamas nugalėtojas.
Rolandas Viršilas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Finalininkų šiemet daugiau
Nors įprastai būna išrenkami penki finalininkai, šiemet dėl apylygių balsų buvo išrinkti net šeši.
P.Rapalis atsidūrė finalininkų šešetuke ir buvo pristatytas ne tik kaip mokslininkas ir dėstytojas, bet ir kaip technologijos mokslų daktaras, transporto inžinerijos doktorantų vadovas, vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vedėjas, savo tyrimais ir inžinerinėmis inovacijomis prisidedantis prie uostamiesčio aplinkos gerinimo, naujos inžinierių ir mokslininkų kartos rengimo laivybos uostų bei jūrų energetikos iššūkiams įveikti.
Taip pat dalyvavo Viktor Kulakov – privačios muzikos mokyklos „Alive CC“ Klaipėdoje steigėjas, pedagogas, psichologijos studentas, aktyvus Klaipėdos krašto kultūrinių veiklų iniciatorius.
Vestina Gustienė – Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo.
Toma Dabulevičienė – kilusi iš Panevėžio, tačiau pamilusi jūrą pasirinko okeonografijos studijas Klaipėdoje ir šiame krašte gyvena jau 14 metų. Šiuo metu ji dirba Klaipėdos universiteto jūros tyrimų institute ir tyrinėja Baltijos jūrą, pasitelkdama naujausius palydovinių tyrimų duomenis. Taip pat prisideda prie įvairių savanorystės iniciatyvų.
Rita Gikarienė ir Giedrė Radzevičienė – asistuojamosios terapijos su žirgais Klaipėdos regione pradininkės, Klaipėdos universiteto absolventės, licencijuotos kineziterapeutės.
Osvaldas Gedrimas – daugkartinis šuolių su kartimi čempionas, įveikęs 5,01 metro aukštį ir pagerinęs Klaipėdos miesto rekordą.
Paulius Rapalis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Palinkėjo sėkmės
Susirinkusiuosius pasveikino vienas konkurso komisijos narių – uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas ir pasidžiaugė, kad devintus metus iš eilės turi garbę įteikti apdovanojimą perspektyviems ir ambicingiems kūrėjams bei palinkėjo, kad ši nuostabi tradicija tęstųsi ir ateityje.
„Šiais metais, kalbant apie šešetuką, jis turi ryškų akademinį akcentą, sietiną su Klaipėdos universitetu. Į pastebimų kūrėjų, potencialiausiųjų gretas veržiasi akademinės bendruomenės atstovai, kyla akademinis lygmuo. Tai dar labiau įkvepia, kad tie, kurie turi milžinišką potencialą, neabejotinai jį panaudos Klaipėdos ateities ir gerovės kūrimui“, – džiaugėsi meras.
Konkursą organizuojančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigė, kad visi dalyviai turi išskirtinį talentą, tad tikimasi, kad tokių žmonių būrys laikui bėgant tik didės.
„Visi dalyviai turi išskirtinį talentą, neabejotinai svarbų Klaipėdai, ir ateičiai – visai Lietuvai. Aš tikiu, kad stipendija davė impulsą, mažą ar didesnį, sėkmės siekti ir toliau. Noriu, kad ir ateityje dalyvių būtų daug, visiems gerai sektųsi“, – sakė R.Viršilas.
Apdovanojimas – staigmena
Artėjant renginio kulminacijai į sceną buvo pakviesti visi komisijos nariai, o meras V.Grubliauskas atskleidė, kas tapo šių metų „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso nugalėtoju.
Į sceną rankų paspausti ir prizo atsiimti atėjęs laureatas P.Rapalis padėkojo už įvertinimą.
„Iš tiesų nė viename etape nebuvo galima atspėti, laimėsiu ar nelaimėsiu. Planų, ką daryti su stipendija, stengiausi nekurti, kad jeigu laimėčiau tai būtų netikėta, o jei nelaimėčiau – nebūtų liūdna. Nuoširdžiai dėkoju už šitą įvertinimą. Man tai netikėta ir labai džiugu“, – prisipažino P.Rapalis.
Nuo 2014 m. vykstančiuose stipendijos konkursuose laureatų vardą jau pelnė pianistė Adelė Daunoravičiūtė, Klaipėdos muzikinio teatro solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, menininkė Agnė Kišonaitė, laivų inžinierius Lukas Norkevičius, mokslininkas Žydrūnas Lukošius, elektra varomo katamarano kūrėjas Tomas Vėlius, jūrinį pasaulį tyrinėjanti mokslininkė dr. Greta Gyraitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žvejybos uosto mikrorajone gatvės ir kiemai aptemo dėl gedimo
Klaipėdiečiai, gyvenantys Žvejybos uosto mikrorajone, pirmadienio rytą sutiko visiškoje tamsoje. Minijos ir šalia esančiose gatvėse bei kiemuose neveikė gatvių apšvietimas. ...
-
Šie įrenginiai gelbsti gyvybes ir turtą: kodėl dalyje būstų jų vis dar nėra?
Nors Lietuvos gyventojai teisiškai buvo įpareigoti dūmų detektorius sumontuoti gyvenamosiose patalpose dar prieš šešerius metus, dalyje būstų jų vis dar nėra. Todėl ugniagesiai kasmet organizuoja prevencines akcijas, primind...
-
Švietimo problemų nemažėja
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė lankėsi pas miesto vadovus, kur aptarė bendras švietimo bėdas. Tikimasi, kad ir nauja šalies valdžia išgirs egzaminų sistemos, atnauji...
-
„Mano būsto“ komanda pratęsė pergalių seriją
Klaipėdos miesto krepšinio mėgėjų „Mano būsto“ taurės varžybų lyderiai pratęsė pergalių seriją. ...
-
Durų rankenas vėl klebena pagalbos ieškančios moterys: prašo vaistų ir maisto6
Daugiabučių gyventojai vėl pastebėjo į duris besibeldžiančias ir rankenas klebenančias moteris. Žmonės įtaria, kad jos tiesiog tikrina, ar gali nevaržomos patekti į butą. ...
-
Naujasis turgus: rekonstrukcija vyksta sklandžiai, atidarytas pagrindinis įėjimas2
Nuo pirmadienio, gruodžio 2 d., į rekonstruojamą Naujojo turgaus žemės ūkio produktų paviljoną galima patekti pro pagrindinį įėjimą nuo Taikos prospekto pusės. ...
-
Klaipėdos rajono savivaldybė perka penkis socialinius būstus
Vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-319 „Dėl penkių socialinių būstų pirkimo“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracija perka penkis socialinius būstus. ...
-
Klaipėdiečiai įvertino šių metų Kalėdų eglutę: mūsų dar gražesnė nei Niujorko
Klaipėda įžiebė spalvingą, besisukančią eglę. Lygiavosi į garsiausią Kalėdų medį pasaulyje – Niujorke, Rokfelerio centre, įžiebiamą Kalėdų eglę. ...
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis2
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...
-
Tvarkant Olando Kepurę pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys
Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, sutvirtinant vieną lankomiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Olando Kepurę – pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys. ...