- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Romualdas Adomavičius ir Nina Puteikienė
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu meniniu-edukaciniu leidiniu – knyga „Su jūra mes didesni“, kuris yra skirtas pažymėti Lietuvos – jūrinės valstybės 100-metį. Jis bus pristatomas vasario 15 d., 12 val., Klaipėdoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, ir vasario 24 d., 12 val., Vilniaus knygų mugėje. Šis leidinys dalyvauja ir Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos konkurse „Klaipėdos knyga“.
Pristatoma tapsmo jūrine valstybe istorija
Talpiame formate pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais, taip įkvepiant jaunus žmones atsigręžti į jūrą ir rinktis jūrines profesijas. Modernia vizualinės raiškos forma sukurti nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai kuria tiltus per šimtmetį, aktualizuojasi, skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas. Tai sudarė sąlygas Lietuvai tapti ekonomiškai nepriklausoma valstybe, atsirado galimybė transformuoti pačią Lietuvos visuomenę.
Lietuva jūrinės valstybės statusą įgijo per kelis metus: pirmasis nepriklausomos Lietuvos laivas – jachta „Jūratė“ – į Klaipėdos uostą atplaukė 1921 m. kovo 4 d. „Lietuvos garlaivių bendrovės“ užsakymu 1920 m. Vokietijoje statytas laivas tapo Lietuvos jūrų laivyno pradžios simboliu. 1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą, Lietuva įgyja ir uostą. Be Klaipėdos krašto Lietuva neturėtų tokio ilgo priėjimo prie jūros, uosto ir jo sukuriamos vertės, galimybės atsirasti ir vystytis jūrinei kultūrai. Dar 1934 m. lietuviai traukiniais buvo gabenami į Klaipėdą pirmą kartą pamatyti jūrą.
A. Mažūno nuotr.
Tarpukario kapitonų portretuose – heroizmas ir žmogiškos silpnybės
Lietuvos jūrų muziejus ieškojo formų, kaip tapsmo jūrine valstybe istoriją ir ją kūrusius žmones pristatyti patraukliai, aiškiai, tiek teksto, tiek vaizdo prasme priimtinai ir suprantamai plačiajai auditorijai, ypač – jaunimui. Taip gimė projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, kurį finansavo ir Lietuvos kultūros taryba, ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Ši knyga – baigiamasis projekto etapas.
Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra „EZCO“ ir populiariu jaunimo rašytoju, komiksų autoriumi Justinu Žilinsku, buvo sukurtos apybraižos apie dešimt ryškiausių nepriklausomos Lietuvos kapitonų ir šiuolaikiškos stilistikos jų portretai. Iš pradžių buvo vystomas kaip media ir vizualinės reklamos projektas, vėliau peraugo į knygą. Joje yra pristatomi kapitonai Liudvikas Stulpinas, Juozas Andžejauskas, Bronius Krikštopaitis, Zigmas Domeika, Feliksas Marcinkus, Benediktas Monkevičius, Eduardas Sliesoraitis, Juozas Kaminskas, Antanas Kaškelis ir Alfonsas Urbelis.
Leidinyje pateikiamas ir istorinis kontekstas, ir jūrinės valstybės ištakos. Ties istorine knygos dalimi dirbęs istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius teigia, kad dešimtyje labai asmeniškų jūrų laivyno kapitonų istorijų atsispindi ir Klaipėdos uostamiesčio istorijos fragmentai, ir Lietuvos valstybės likimas, per juos komunikuojama jaunimui jūrinės Lietuvos tęstinumo idėja.
A. Mažūno nuotr.
Ugdys ateities kapitonus
Leidinys papildytas Ninos Puteikienės, kuri yra viso projekto ir knygos sumanytoja, bei Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės tekstais. Turinys aktualizuoja istorinių asmenybių biografijas ir leidžia jaunam žmogui jas lyg „pasimatuoti“, taip projektuojant save į ateities kapitonus. Daug dėmesio kūrybos agentūra „EZCO“ skyrė meniniams sprendiniams.
Pasak knygos idėjos autorės, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos N. Puteikienės, jūrinė Lietuvos istorija ir šiandien yra sudėtingai komunikuojama tema, todėl buvo ieškoma būdų, kaip istorines figūras ir vaizdu, ir žodžiu pristatyti taip, kad jos priartėtų prie šiuolaikinio jauno žmogaus, padėtų jam prisijaukinti jūros kaip erdvės pasirinkimo galimybę, praplečiant ne tik šalies ribas, bet ir atveriant pasaulio horizontus.
„Su jūra mes didesni, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Su jūra Lietuva nesibaigia ties pakrante. Labai norisi, kad jūrinės Lietuvos vizija sugrįžtų ir įsitvirtintų gana žemdirbiškame lietuvio mentalitete. Jūrinės valstybės 100-metis – puiki proga sugrįžti prie Lietuvos įjūrinimo idėjos.“
Knyga išleista Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos dėka, prie knygos išleidimo prisijungė ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prokurorė prašys panaikinti Seimo nario Bagdono teisinę neliečiamybę8
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė trečiadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi Seimui dėl Seimo nario, Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono teisinės neliečiamybės panaikinimo – jam gresia įtarimai „čekiukų&l...
-
Paupių kvartale – džiuginančios naujovės
Paupių kvartale įrengta žaidimų aikštelė ir laisvalaikio zona. Nuo šiol gyventojai čia galės žaisti krepšinį, futbolą, išbandyti čiuožyklą ir užsiimti kitomis veiklomis. ...
-
Klaipėdoje sudaryti triukšmo žemėlapiai
Strateginis triukšmo kartografavimas Klaipėdoje atliktas jau ketvirtą kartą. Teigiama, kad patvirtintų triukšmo žemėlapių duomenys bus naudojami planuojant valdyti triukšmo problemas ir poveikį. Visame mieste buvo analizuotas keli...
-
Atminimo lenta – ornitologinės stoties įkūrėjui
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus užsakymu pagaminta ir pritvirtina atminimo lenta Ventės rago ornitologinės stoties įkūrimo 1929 m. iniciatoriui ir pirmajam paukščių žieduotojui Ventės rage Mikui Posingiui. ...
-
Gyventojus ir vėl lanko nelaukti svečiai: į butus beldžiasi „gintarų supirkėjai“2
Brožynų, Laukininkų, I. Simonaitytės, Mogiliovo, Budelkiemio, Vyturio gatvėse į klaipėdiečių butus beldžiasi gintaro supirkėjais prisistatantys vyriškiai. Žmonės mano, kad nepažįstamųjų vizitų tikrasis tikslas – patikrinti, kiek ...
-
Prasideda „Naglio“ atgimimas – Palangoje kuriama šiuolaikinė kultūros erdvė3
„Žengtas dar vienas žingsnis kuriant šiuolaikinę, kultūrai atvirą Palangą. Šiandien įkasėme kapsulę su laišku ateities kartoms ir taip duotas startas buvusio „Naglio“ kino teatro pastato rekonstrukcijai“, &...
-
Klaipėdos universiteto mokslininkai užpatentavo principą tvarios energijos plėtrai
Klaipėdoje yra didelių jūrų krovos kompanijų, pasaulio uostuose jų – tūkstančiai. Kiekvienoje šių kompanijų – šimtai tūkstančių konteinerių, kiekvieno iš jų svoris gali siekti apie 30 tonų. Klaipėdos universite...
-
KUL įgyvendinamame projekte – išskirtinis dėmesys darbuotojams
Sveikatos paslaugų kokybę lemia ne vien medikų kvalifikacija, modernūs gydymo metodai, bet ir specialistų darbo sąlygos. Medicinos atstovų patiriamo perdegimo, kitų iššūkių fone holistinis požiūris įgyja vis didesnę svarbą. Matome ...
-
Klaipėdoje – itin modernaus tyrimų laivo statyba
Bendradarbiaudama su kompanija „FR. FASSMER GmbH & Co. KG“, Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė prisidės statant vieną moderniausių ir galingiausių žuvininkystės tyrimų laivų pasaulyje. Projektas inicijuotas Vokietijos vie&sca...
-
Jau žinoma, kada Klaipėdoje bus dalijamos eglių šakos
Klaipėdiečiai domisi, kada šiemet miškininkai dalins eglių šakas? Girininkijos primena, kad akcija turi savas tradicijas – jau 18 metų šakos dalijamos tuo pačiu metu. ...