Mažmeninės prekybos maisto pakuotės: ką panaudoti, perdirbti, sukurti ir išbandyti su vartotojais?

  • Teksto dydis:

Ar kada susimąstėte, kiek laiko ir resursų reikia pagaminti jūsų mėgstamo ir perkamo produkto pakuotę? Kiek reikia laiko, kad plastikinė pakuotė taptų atlieka? Plastikinės pakuotės perdirbamos, bet ar visos?

Gamintojai teigia, kad, pavyzdžiui, plastikui pagaminti reikia nemažai laiko, resursų, gamybos pajėgumų, o atlieka jis gali tapti vos per septynias sekundes. Nors, atrodo, plastikas buvo išrastas ne taip ir seniai, jis tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi  – į jį pakuojami maisto produktai, namų apyvokos daiktai, iš jo gaminami žaislai ir t. t. Mes intensyviai naudojame plastiką savo kasdienybėje, plastikinės pakuotės užima nemažai vietos prekybos centruose, šaldytuvuose, bet ir atliekų konteineriuose. Kaip skelbiama Europos Parlamento (EP) spaudoje, kiekvienas europietis kasmet pagamina beveik 190 kg pakuočių atliekų. Tad natūralu, kad ES, siekdama suvaldyti didėjantį atliekų kiekį ir skatindama žiedinės ekonomikos spartą, svarsto naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą, susijusį su Pakuočių ir pakuočių atliekų ir Tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo direktyvų pakeitimais. Šių metų balandžio mėnesį EP jau patvirtino naujas priemones dėl tvaresnių pakuočių ir pakuočių atliekų sumažinimo. Taisyklių tikslas – sumažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti pakuotes, padidinti jų saugumą ir tvarumą. Daug dėmesio yra skiriama plastikinėms pakuotėms, nes jos ypač kenkia aplinkai. Nuo 2030 m. sausio 1 d. bus uždraustos tam tikros vienkartinių plastikinių pakuočių rūšys (pavyzdžiui, neperdirbtų šviežių vaisių ir daržovių pakuotės, kavinėse ir restoranuose pilstomų ir vartojamų maisto produktų ir gėrimų pakuotės, tualeto reikmenų miniatiūrinės pakuotės), skatins pakartotinio naudojimo ir pakartotinio užpildymo galimybes nustatant konkrečius daugkartinio naudojimo pakuočių tikslus alkoholiniams ir nealkoholiniams gėrimams (bent 10 proc. iki 2030 m.) ir suteikiant vartotojams galimybę atsinešti savo tarą maistui ir gėrimams išsinešti. Preliminariai susitarta dėl pakuočių mažinimo tikslų, prioritetą teikiant plastikinėms pakuotėms (sumažinti kiekį 5 proc. iki 2030 m., 10 proc. iki 2035 m. ir 15 proc. iki 2040 m.). Siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui sveikatai, taisyklėse įtrauktas draudimas naudoti vadinamąsias „amžinąsias chemines medžiagas“ (per- ir polifluorintas alkilines medžiagas, arba PFAS) su maistu besiliečiančiose pakuotėse1.

2021 m. Eurostato duomenimis, vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 152,26 kg pakavimo atliekų ir kiekis kasmet didėja2. 2021 m. ES iš viso susidarė 84,3 mln. t pakuočių atliekų, o perdirbta apie 64 proc. ir apie 80 proc. panaudota. Pagal pakavimo medžiagas, plastikas sudaro apie 19 proc., panašiai kaip stiklo ir medžio pakuotės, didžiausia dalis tenka popierinei / kartoninei pakuotei3.

Plastiko atliekų perdirbimas dažnai yra sudėtingas ir brangus. Europoje plastiko atliekos dažniausiai naudojamos energijai gauti, o rūšiavimas lieka tik antroje vietoje. Palyginti nedidelė ES perdirbamo plastiko dalis lemia ekonominius nuostolius ir žalą aplinkai. Skaičiuojama, kad dėl trumpo gyvavimo laikotarpio plastikinė pakuotė praranda 95 proc. savo vertės. Plastiko perdirbimą stabdo nepakankama perdirbto produkto kokybė ir gana aukšta kaina, palyginti su pirmine žaliava. Didelė plastiko žaliavos įvairovė taip pat apsunkina perdirbimo procesą. Todėl perdirbto plastiko paklausa sudaro tik 6 proc. visos plastikos paklausos Europoje4. Daug atliekų būtų galima išvengti, jei nuo pat pradžių būtų kruopščiai apgalvoti pakuotės, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros klausimai. Kaip teigia Švedijos plastiko asociacijos koordinatorius Lennart Johansson, daugiau nei 99 proc. plastiko pagaminama iš naftos produktų ir gamtinių dujų, tik 1 proc. plastiko pagaminama iš biologinės kilmės medžiagos. Polipropilenas ir polietilenas šiuo metu vyrauja rinkoje – sudaro 50 proc., todėl intensyviai siekiama šias medžiagas perdirbti. Būtina atkreipti dėmesį, kad bioplastikas nebūtinai gali būti biologiškai skaidomas ar pramoniniu būdu kompostuojamas, o biologiškai skaidomas plastikas nebūtinai turi būti iš biologinės kilmės medžiagos. Naftos chemijos produktų plastikas taip pat gali būti biologiškai skaidomas. Svarbu padidinti bioplastiko gamybą ir iki 30 proc. panaudoti tam tikrą kiekį perdirbto plastiko. Būtina atsižvelgti į plastiko gamyboje naudojamų priedų sudėtį (t. y. plastiką sudaro polimeras ir įvairūs naudojami priedai) nesukeliant neigiamo poveikio aplinkai5.

Kokius tvarumo žingsnius žengia mūsų mažmeninės prekybos tinklai? Su kokiais pokyčiais susipažįsta vartotojai?

Pavyzdžiui, „Rimi“ įgyvendindama savo tvarumo tikslus ir bendradarbiaudama su Baltijos šalių gamintojais keliose „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje, Vilniuje, įrengė specialias saleles su galimybe įsigyti iš anksto nesupakuotų arba tik itin lengvai perdirbamose pakuotėse supakuotų aukštos kokybės švaros ir kūno priežiūros prekių6. „Iki“ parduotuvių tinklas pagal savo tvarumo strategiją iki 2030 m. įsipareigojo pereiti prie 100 proc. perdirbto plastiko privačių prekių ženklų pakuočių. 30 proc. „Pagaminta IKI“ pakuočių sudėtyje yra perdirbto plastiko. „Iki“ plastikiniai pirkinių maišeliai yra gaminami iš kasdienėje veikloje susidarančių plastiko atliekų7. Prekybos tinklas „Maxima“ stengiasi mažinti perteklinį plastiko vartojimą, skatindamas pirkėjus rinktis įvairias alternatyvas, pradedant nuo kartoninių dėžių, perdirbto popieriaus maišelių ar perdirbamo plastiko. Į juos skatinama apsiperkant pakuoti vaisius, daržoves, konditerijos gaminius, siūlo neišmesti jau turimų plastikinių maišelių, panaudoti juos dar kartą. Iki 2025 m. sunaudojamo plastiko kiekį „Maxima“ siekia sumažinti 30 proc. ir užtikrinti, kad visos prekybos tinklo privačių prekių ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti8.

„Rimi“ parduotuvės prekės be pakuočių (šaltinis: www.rimi.lt)

Danija yra viena daugiausia atliekų gaminančių valstybių ES. Bornholmo sala Danijoje paskelbė ambicingą tikslą nuo 2032 m. tapti nepriklausoma nuo atliekų (Sala be atliekų), t. y. visos susidariusios atliekos taps žaliavomis. Atliekų deginimo įrenginys bus uždarytas. Jau dabar šiam procesui intensyviai rengiamasi, įgyvendinamas ne vienas aplinkosauginis projektas. Komunalinių atliekų tvarkymo įmonė BOFA (Bornholms Affaldsbehandling) siekia savo ambicingų tikslų įgyvendindama trejų metų ES finansuojamą projektą „Grąžinamasis mažmeninės prekybos pakuočių naudojimas“ (angl. Retail ReLooped – RELOOPED) pagal 2021– 2027 m. „Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną“ programą ir vadovaudama projekto partneriams iš Lenkijos – Lenkijos mokslų akademijos Skystų srautų įrenginių institutui, Lietuvos – Klaipėdos universitetui ir Švedijos  – Tvaraus verslo centrui.  Maisto produktų mažmeninės prekybos tinklus atstovauja asocijuoti projekto partneriai iš Danijos „Coop Denmark A/S“ ir Lenkijos „Żabka Polska Sp.Zo.o“. Glaudus bendradarbiavimas su mažmenine prekyba daro šį projektą unikalų. „Coop“ mažmeninės prekybos tinklas turi daugiau kaip 1 tūkst. parduotuvių, o „Žabka“ – daugiau kaip 9 tūkst. parduotuvių. Eksperimentai apims sprendimus be pakuočių (birių prekių pirkimas su savo konteineriais), grąžinamąsias pakuotes ir kt. BOFA teigia, kad esminis projekto aspektas – sprendimų išbandymas su vartotojais Bornholme. Vadinasi, Bornholmo gyventojai ir turistai padės išbandyti RELOOPED projekto sprendimus pasirinktose „Coop“ parduotuvėse.

Mažmeninės prekybos tinklai vis labiau integruoja tvarumo priemones į savo verslą, įsitraukia į klimato kaitos švelninimo ir aplinkosaugos problemų sprendimą. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklas „Coop“ Danijoje skiria daug laiko ir resursų ieškodamas sprendimų, kaip sumažinti pakuotės kiekį (optimizuoti pirminę pakuotę, atsisakyti ar sumažinti antrinę pakuotę ir pan.), vartotojams diegia priemones anglies dvideginio pėdsaką apskaičiuoti, skatina mažinti maisto švaistymą parduotuvėse šalia parduodamų produktų pateikdami patiekalų pavyzdžių. 

Projektas „Retail ReLooped“ skirtas spręsti problemas, susijusias su nepakankamu maisto, gėrimų ir maisto prekių pakuočių perdirbimu ir pernelyg dideliu atliekų susidarymu. Projekte  bus peržiūrimos maisto produktų mažmeninės prekybos pramonės pakuočių sistemos, skatinant pereiti prie efektyvesnės išteklius naudojančios ekonomikos. Įsteigus „gyvąsias laboratorijas“ dviejuose didžiausiuose regioniniuose mažmeninės prekybos tinkluose, bus išanalizuotos naujos sistemos, praktiniai ir ekologiški verslo modeliai, siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurioje mažinamas pakuočių medžiagų kiekis, jos perdirbamos ir pakartotinai panaudojamos.

Pranešime spaudai Bornholmo meras Jacobas Trøstas (K) teigia: „Bornholmas džiaugiasi laimėjęs ES projektą, kuris suteikia dar geresnes galimybes siekti ambicingų atliekų tvarkymo tikslų.  Aš didžiuojuosi, turėdamas tokius ambicingus darbuotojus, kurių dėka tai taps įmanoma.“

„Projektas suderinamas su mūsų pastangomis tvarios pakuotės, žiedinės ekonomikos ir „Coop“ klimato kaitos plano srityse. Džiaugiuosi, kad galime išbandyti dalykus praktiškai ir užbaigti ciklus Bornholme“, – pranešime spaudai sako Danijos „Coop Denmark A/S“ klimato kaitos vadovas Jonas Engberg.

Projekto „Retail ReLooped“ veikla suskirstyta į tris su turiniu susijusius įgyvendinimo paketus. Pirmasis paketas skirtas cirkuliacinėms / žiedinėms pakuočių koncepcijoms ir naujiems tvariems verslo modeliams kurti. Jis apima mokslinius tyrimus, interviu, mokomąsias keliones, parodos „Pakuočių ateitis“ ir „gyvųjų laboratorijų“ rengimą. Šį projekto etapą užbaigs parengta žiedinio / cirkuliacinio pakuočių mažmeninės prekybos sistemų bendrojo projektavimo ataskaita ir veiksmų planas. Antroji projekto veiksmų kryptis skirta žiedinių / cirkuliacinių pakuočių sprendimų projektavimui ir testavimui „gyvosiose laboratorijose“. Bus suprojektuoti du prototipai – projektavimo komanda kartu su projekto, mažmenininkų ir vartotojų atstovais aptars ir parengs dizaino koncepcijas, išbandant jų sprendinius „gyvosiose laboratorijose“ (mažmeninės prekybos tinkluose Lenkijoje ir Danijoje). Jau dabar projekte diskutuojamos dizaino koncepcijos keliose srityse. Pavyzdžiui, kaip sukurti paprastą ir patogią sistemą, kuri skatintų ir motyvuotų biuro darbuotojus grąžinti arba rūšiuoti panaudotas vienkartines pakuotes. Arba skatinti aktyvius aplinkosaugai neabejingus asmenis, kurie naudoja tiek vienkartines, tiek daugkartines pakuotes, būti ekologiškesniais. Taip siekiama sumažinti kaltės jausmą ir užtikrinti, kad naudoti daugkartines pakuotes būtų bent jau taip pat patogu ir ekonomiška, kaip ir vienkartines.

Projektas finansuojamas ES Regioninės Plėtros fondo lėšomis pagal 2021–2027 m. „Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną“ programą. Daugiau informacijos apie programą: www.southbaltic.eu.

Už šio straipsnio turinį atsako tik jo autorius (-iai) ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES, vadovaujančiosios institucijos ar 2021–2027 m. Interreg Pietų Baltijos programos jungtinio sekretoriato poziciją.

KU parengtas straipsnis.


1: https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20240419IPR20589/new-eu-rules-to-reduce-reuse-and-recycle-packaging;

2: Eurostat: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/env_waspac/default/table?;

3 – https://www.europarl.europa.eu/topics/lt/article/20231109STO09917/kaip-sumazinti-pakavimo-atliekas-es-infografikai;

4: https://www.europarl.europa.eu/topics/lt/article/20181212STO21610/plastiko-atliekos-ir-ju-perdirbimas-es-faktai-ir-skaiciai;

5: Dialogue meeting on plastic and circular economy, 2024 05 31 https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=HQqrn-YeUL4;

6: https://www.rimi.lt/zero-waste;

7: https://iki.lt/tvarumas/.

8: https://www.maxima.lt/isvien-su-gamta/tvari-pakuote.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių