Būstus pirkėjai jau rezervuoja antrajame name, o jis dar nepradėtas statyti.

Panaši situacija ir Tauralaukio gatvėje esančiame "Dvaro slėnyje".

Pasak V.Tvardausko, pirmame daugiabučiame name taip pat beveik nebeliko butų. Pradėti rezervuoti ir kituose.

"Rinkdamiesi būstą, žmonės kreipia dėmesį į pastato kokybę, aplinką,  infrastruktūrą šalia. Nori, kad stogas būtų dengtas čerpėmis, langai – kokybiški ir sandarūs, kad netrūktų šalia namų vietos automobiliams. Svarbi ir pati vieta, kur yra būstas. Pirkėjai pageidauja gyventi arčiau gamtos, kad nebūtų toli miesto centras", – tvirtino vadovas.

V.Tvardausko teigimu, naujos statybos būstą dažniausiai renkasi jauni ar vidutinio amžiaus, aktyvūs žmonės.

Tad jų bendruomenė paprastai būna glaudesnė nei senos statybos namuose.

Kainos keitėsi nežymiai

Pasak E.Jankaus, naujos statybos būstų kainos pastaruoju metu keitėsi nežymiai. Vidutiniškai kvadratinis metras atsieina nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.

Pasak specialistų, būna nemažai atvejų, kai naujos statybos būstas kainuoja pigiau nei esantis sename name, jei palygintume kvadratinio metro kainą.

Į naujos statybos būstą pirkėjams patariama žiūrėti ir kaip į investiciją ateičiai.

V.Tvardausko teigimu, žmogus už mažesnę kainą gali nusipirkti tokio pat ploto butą sename name, o ne naujame.

Tačiau vadovas pabrėžė, kad reikia įvertinti, jog toks būstas po 15 metų gali tapti bevertis, jei į namą nebus investuojama.

"Net jei tai ir bus daroma, problemų išliks daug. Senų namų kiemuose trūksta vietos automobiliams statyti, vaikų žaidimų aikštelių, niekur nedings ir kiemo duobės. Tad sutaupytos lėšos, vietoje naujo būsto įsigyjant seną, bus prarandamos ateityje, investuojant į namo renovaciją, buto remontą ar parduodant dar labiau nuvertėjusį turtą", – komentavo direktorius.

Automobilių plovyklų bumas

Negyvenamųjų pastatų sektoriuje uostamiestyje situacija išlieka panaši.

Kasmet tokiems objektams statyti išduodamas panašus leidimų skaičius. Šiemet nenumatoma, kad situacija keistųsi.

G.Pociaus teigimu, daugiausia Klaipėdoje statomi įvairūs objektai, susiję su uosto veikla.

Dažniausiai tai būna sandėlių paskirties pastatai. Taip pat įvairios aikštelės, statomos, remontuojamos, rekonstruojamos krantinės.

"Uosto įmonių projektų yra tikrai nemažai", – tvirtino vedėjas.

Vienas kitas mieste išdygsta ir administracinės paskirties objektas, prekybos centras ar apgyvendinimo paskirties pastatai, tarp kurių daugiausia svečių ar nakvynės namų.

Ypač daug pastaruoju metu kuriasi automobilių plovyklų.

"Dabar tokių paslaugų teikėjų bumas, kaip prieš 15–20 metų buvo degalinių. Plovyklos atidaromos viena po kitos", – pabrėžė vedėjas.

Išduota statybos leidimų Klaipėdoje

Vienbučiams ir dvibučiams namams:

2015 m. – 230

2016 m. – 220

2017 m. pirmas ketvirtis – 27

Daugiabučiams namams:

2015 m. – 11

2016 m. – 11

2017 m. pirmas ketvirtis – 4

Negyvenamojo sektoriaus pastatai:

2015 m. – 32, iš jų:

įstaigos ir administraciniai – 6

gamybos, pramonės, sandėlių – 13

prekybos – 8

švietimo ir mokslo – 2

transporto, ryšių – 1

ligoninės ir slaugos – 1

kultūros ir sporto – 1

2016 m. – 33, iš jų:

gamybos, pramonės, sandėliavimo – 10

transporto, ryšių – 4

prekybos – 8

įstaigos ir administraciniai – 1

viešbučiai – 1

kitos paskirties – 8

2017 m. pirmas ketvirtis – 8

Iš viso išduota leidimų statybai ir jos darbams:

2012 m. – 800

2013 m. – 670

2014 m. – 600

2015 m. – 650

2016 m. – 600