Telšių žydės auka

Nomenklatūrinę komunistų viršūnėlę tuokart stebino ir kitas neįtikėtinas dalykas.

Bažnyčios statyboms žmonės patys surinko stulbinamai didelę sumą tiems laikams – 3,5 mln. rublių.

Pagal architekto Juozo Baltrėno projektą buvo gana greitai pastatyti modernūs 63 m ilgio ir 25 m pločio trijų navų maldos namai su 70 m aukščio bokštu.

Posėdyje tada prasitarta, kad "pinigus bažnyčiai aukojo ne tik Lietuvos tikintieji, bet – ir iš JAV".

Paskui šis faktas bus panaudotas byloje, kaltinant bažnyčios statytojus kunigus manipuliacijomis ir užsienio valiuta.

Dar daugiau, pats A.Sniečkus posėdyje pasakė: "Kalba, kad viena Telšių žydė perdavė 75 tūkst. rublių bažnyčios statybai, kuriuos buvo gavusi iš užsienio."

Galimas dalykas, kad šią informaciją pirmajam sekretoriui "pašnibždėjo" kolega iš KGB – A.Randakevičius.

Tikimybė, jog žydų tautybės moteris galėjo paaukoti tokią didelę sumą bažnyčiai, gali būti tiesa. Tai galėjo būti padėka geradariams, gelbėjusiems žydus nuo genocido vokiečių okupacijos metais.

Tačiau šiandien informacija apie dosnią dovaną iš Telšių taip ir lieka nepatvirtinta legenda, užfiksuota tik slaptame sovietinių nomenklatūrininkų posėdžio protokole.

Piktinosi statybomis?

Šiame 1960-ųjų LKP CK biuro posėdyje dar buvo diskutuota, kad reikia vis dėlto leisti atidaryti Klaipėdos bažnyčią, kuri, beje, pritaikyta 3 tūkst. tikinčiųjų, nes esą "gali kilti neramumai".

"Mano nuomone, jei neleisime atidaryti naujos bažnyčios Klaipėdoje, gali kilti nepasitenkinimas. Senojoje bažnyčioje (Kristaus Karaliaus bažnyčioje – A.D.) reikėtų įrengti sporto salę", – toks buvo M.Šumausko siūlymas.

Jam antrino K.Kairys: "Žuvų pramonės darbuotojai priekaištavo, kad gyvenamųjų namų nėra, o bažnyčią pastatė taip greitai (…). Bažnyčią reikia atidaryti nedelsiant, nes kils konfliktas su tikinčiaisiais. Senąją bažnyčią reikia pritaikyti sporto reikmėms. Žvejai labai aktyviai svarstė bažnyčios statybų klausimą, nes patys gyvena laivuose."

Dar posėdyje užsiminta, kad klaipėdiečiai skundėsi, jog "mieste nėra kur gyventi, o bažnyčią stato. Taip pat mieste nestatomi klubai".

Per tris dienas sukurpta byla

Per šį komunistų partijos šulų posėdį Vilniuje iškilo klausimas, atitinkantis jų mentalitetą – "kunigai, statę bažnyčią, negalėjo nevogti statybinių medžiagų".

Taip per tris dienas buvo sukurpti įrodymai prieš dvasininkus B.Burneikį ir L.Povilonį.

1960 m. gruodžio 3–7 dienomis, kaip liudija dar vienas Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentas, tuometis LTSR prokuroras V.Galinaitis ir KGB vadas A.Randakevičius A.Sniečkui pateikė 5 mašinraščio lapų ataskaitą su surinktais "įkalčiais" apie nusikalstamas Klaipėdos bažnyčios kunigų statytojų "spekuliacijas".

"Iš viso Povilonis pardavė 68 t cemento už 360 rublių už toną, pirko už 154 rublius už toną. Pardavė 12,5 t gesintų kalkių po 300 rublių už toną ir 5 tonas – po 400 rub. už toną, kai valstybinė kaina – 126 rubliai už toną; 7 936 kg marmuro skaldos pardavė po 500 rublių už toną, pats už tai, įskaitant transporto išlaidas, mokėjo po 232,85 rub. už toną. Dalį statybinių medžiagų kunigas Povilonis perpardavė kitiems kunigams, kurie statė ar remontavo parapijos namus ir bažnyčias", – rašoma pranešime A.Sniečkui.

To pakako, kad Marijos Taikos Karalienės bažnyčia taip ir liktų nepašventinta, o jos statytojai atsidurtų už grotų.

Tikintieji nenuleido rankų

Po pusantro mėnesio įvyko teismas. Į kaltinamųjų suolą sėdo du kunigai – L.Povilonis ir B.Burneikis. Buvo teisiami dar penki asmenys.

Byla Vilniuje nagrinėta 11 dienų. Bažnyčios statytojus kaltino LSSR prokuroras V.Galinaitis.

Bausmes atseikėjo nuosprendį perskaitęs LSSR Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas J.Žvirblis: L.Poviloniui – 8 metai nelaisvės, konfiskuojant visą turtą.

B.Burneikiui skirta 7 metai kalėjimo. Kiti talkininkai pasiųsti už grotų 3–5 metams.

Visoje Sovietų Sąjungoje tai buvo pirmieji legaliai pastatyti maldos namai, tačiau labai greitai Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo nuniokota ir paversta "liaudies filharmonija".

Pirmąjį laišką, siekdami atgauti šventyklą, Kremliui tikintieji parašė 1974 m.

Kitą peticiją Klaipėdos ir visos Lietuvos katalikų vardu SSRS vadovui L.Brežnevui nusiuntė 1979 m., reikalaudami grąžinti Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kuriai statyti leidimą suteikė pati SSRS Aukščiausioji Taryba.

Paskui buvo raštas M.Gorbačiovui su 150 tūkst. tikinčiųjų parašų. Pagaliau tikslas buvo pasiektas.

Paskutinysis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose surengtas 1988 m. gruodžio 24-ąją.

O kitą dieną toje pačioje salėje B.Burneikis su kunigais jau aukojo pirmąsias Mišias.

Žmonės "liaudies filharmoniją" per parą pavertė savo bažnyčia.