Prieš Vėlines Joniškės kapinėse apsilankiusi klaipėdietė buvo šokiruota ten esančios netvarkos. Prie kapo vedantis takelis buvo padengtas storu supuvusių obuolių sluoksniu, dvokė raugu. Problemų kapinėse kelia ir išsikerojęs ąžuolas, kurio šaknys verčia paminklus ir tvoreles. Uostamiesčio gyventoja stebisi, kodėl problemos nėra sprendžiamos jau daugelį metų.

Prikrito ant kapo

Iš Joniškės kapinių ketvirtadienio vakarą grįžusi klaipėdietė Genovaitė Miltenienė neslėpė, kad jai reikia laiko atsigauti. Moterį sujaudino netvarka 34 šių kapinių kvartale.

Ramybėje čia ilsisi ir prieš daugiau nei 40 metų palaidota jos mama.

„Kas savaitę aplankau anapilin iškeliavusius artimuosius. Tikrai nesitikėjau, kad prieš mirusiųjų pagerbimo dienas gali būti tokia netvarka“, – tvirtino moteris.

G.Miltenienei labiausiai užkliuvo 34-ame kapinių kvartale prie tako auganti obelis. Nuo didelio medžio buvo prikritę obuolių. Jie mėtėsi ant kapaviečių.

Obuolių buvo daug ir ant takelio. Dalis jų jau supuvę, susidarė košė. Sklido nemalonus raugo kvapas.

„Vaizdas kaip karikatūroje. Viduryje kapinių obelis, gausu obuolių. Skamba kaip anekdotas“, – pasakojo klaipėdietė.

Pasak G.Miltenienės, viena moteris per tuos ant tako gulinčius obuolius vos nesusižalojo. Ji paslydo.

„Gerai, kad viskas laimingai baigėsi. Pargriuvusiai moteriai niekas nelūžo“, – tvirtino moteris.

Klaipėdietės teigimu, kad obelis kels problemų, buvo aišku tada, kai ją pasodino. Lankydama artimųjų kapus, moteris visada spėliodavo, kada kapinių prižiūrėtojai pašalins medį.

„Vis mąsčiau, kad gal jau kitais metais kažkas imsis darbų. Tokiam medžiui kapinėse tikrai ne vieta. Kol obelis buvo maža, rūpesčių nekėlė. Dabar ji didelė. Šiemet obuolių derlius taip pat gausus. Vaizdas tikrai keistas. Ar sunku buvo nupjauti tą obelį?“ – klausė klaipėdietė.

Renka ir giles

Daug rūpesčių 34 kvartale palaidotų žmonių artimiesiems kelia ir čia augantis didžiulis ąžuolas. Plačiašakio gilės rudenį nuolat krenta ne tik ant tako, bet ir kapų.

Anot G.Miltenienės, ąžuolo šaknys labai išsikerojusios. Jos jau pasiekė kitą kapinių kvartalą. Ąžuolo šaknys verčia paminklus, esančius apie 50 metrų spinduliu nuo jo.
Klaipėdietė prisiminė, kad prieš daugiau nei penkerius metus jai teko tvarkyti paminklą. Jis buvo pasviręs. Tačiau netrukus paminklas ir vėl pradėjo virsti į priekį.

„Iš pradžių maniau, kad gal darbininkai netinkamai darbus atliko. Tačiau jie paaiškino, jog problema – ąžuolo šaknys. Sakė, kad kol šis medis augs, visi verks“, – prisiminė moteris.

Klaipėdietė vylėsi, jog paminklas iki pavasario nenugrius: „Domėjausi, kiek kainuos atstatymas. Sakė, kad daugiau nei praėjusį kartą. Gaila, kad yra tokia situacija. Paminklą statėme dar tarybiniais laikais. Visi trys vaikai susidėjome“.

Duobkasiai keikia šaknis

Pasak G.Miltenienės, ąžuolo šaknys problemų kelia ne tik jiems. Keli paminklai jau buvo nuvirtę.

„Teko kalbėti su vienu senuku. Jis atsiklaupęs verkė. Kapo, kurį jis lanko, paminklas buvo visai nuvirtęs. Teko girdėti, kad kitas kryžius griuvo. Net nuskilo nukrisdamas. Kiekvienam žmogui skauda širdį dėl tokių dalykų. Tačiau visi padejuoja, bet nieko nedaro“, – stebėjosi moteris.

Ąžuolo šaknys rūpesčių kelia ir duobkasiams. Klaipėdietė prisiminė, kaip prieš metus atvažiavo į kapines aptvarkyti mamos kapo. Moteris išgirdo besikeikiančius duobkasius.

„Pagalvojau, kad gal kokia nelaimė atsitiko – susižalojo. Pasiteiravau, kas įvyko, gal galiu kuo padėti. Vyrai guodėsi, kad jau būtų kelias duobes iškasę per laiką, kol dirbo. Visur vienos medžio šaknys. Net per karstą buvo perlindusios. Medis drumsčia mirusiųjų ramybę. Judina juos“, – tvirtino moteris.

Klaipėdietei nesuprantama, kodėl dėl vieno medžio kentėti turi visi. Jai keista, kodėl kapinių prižiūrėtojai nesprendžia problemos.

„Negi nemato? Gal nepavaikšto po kapines? Prieš kurį laiką buvo nupjautas vienas netoliese esantis ąžuolas. Pamaniau, kad pašalins ir šį, tačiau jis liko. Suprantu, kad ąžuolas šventas medis, bet jam kapinėse ne vieta“, – pabrėžė klaipėdietė.

Anot moters, jei šis ąžuolas toks svarbus prižiūrėtojams, iš jo galėtų sukurti skulptūrą, kuri papuoštų kapines: „Galėtų kokį nors rūpintojėlį išdrožti. Būtų geriau“.