Siūlo uždrausti tujas

G.Miltenienės nuomone, kapinėse apskritai nereikia medžių. Jie galėtų augti tik prie įėjimo ir pagrindinio tako. Sodinti plačiašakių šoniniuose keliukuose nebūtina. Jie tik sukelia problemų.

„Apsodina, o rūpintis nėra kam. Vasarą liepų žiedai kapus teršia, rudenį – lapai, gilės, obuoliai. Dar šermukšniai kai kuriose vietose auga. Kapinės virsta sodu, daržu ar parku. Taip neturėtų būti. Mieste medžiai šalinami, o šventoje vietoje niekas netvarkoma“, – piktinosi moteris.

Anot klaipėdietės, kapinėse derėtų uždrausti sodinti ir tujas. Jei jos prižiūrimos, problemų nekyla, tačiau yra kapų, kur jos pamirštos. Peraugusios tujos teršia kitus kapus, per jas neįmanoma praeiti.

„Žmonės sutvarko kapus, papučia vėjas, ir vėl šiukšlynas. Matyt, tie, kurie sodino tujas, yra išvykę ar dėl kitų priežasčių negali lankyti mirusių artimųjų kapų ir jų prižiūrėti. Dėl to kenčia visi kiti“, – teigė klaipėdietė.

G.Miltenienė pabrėžė, kad kapinių prižiūrėtojai turėtų peraugusias tujas išpjauti neatsiklausę.

Vagys nugvelbė chrizantemą

Pasak klaipėdietės, kad ir kaip būtų gaila, Joniškės kapinės yra pamirštos prižiūrėtojų. Anot moters, jie nebent apšluoja prie pagrindinio tako, o atokiau esančiose vietose šiukšlių nesurenka.

„Joniškės kapinės tikrai neturi gero šeimininko. Dėl to nėra tvarkos. Gėda net svečius atvykusius atsivesti. Gal Lėbartuose geriau tvarkomasi. Kur matyta, kad turi eiti per
supuvusius obuolius?“ – klausė moteris.

G.Miltenienė tvirtino, kad Joniškės kapinėse trūksta ir saugumo. Vagys jos artimųjų kapą išniekino du kartus. Prieš šešerius metus nuo paminklo buvo pavogtas bareljefas.

Ilgapirščiai pasisavino ir ant kapo pasodintą chrizantemą.
Klaipėdietė pasakojo, kad teko lankytis kitų miestų kapinėse: Šiaulių, Pakruojo. Jos moteriai paliko didelį įspūdį. Kapinės tvarkingos, prie takelių neauga medžiai.

Laukia lankytojų prašymų

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė pabrėžė, kad Joniškės kapinės tikrai nėra pamirštos. Jos nuolat prižiūrimos, tvarkomos.

„Iškirtome ir labai daug savaime išaugusių krūmų, ir medžių pašalinome nemažai“, – teigė vedėja.

Pasak Z.Stankienės, medžiai kertami ne jų vegetaciniu laikotarpiu. Tai daroma atsižvelgiant į lankytojų prašymus. Gavus juos, yra kviečiama komisija. Ji įvertina kiekvieną medį.

Gavus leidimą, medis yra pašalinamas. Kada tai daroma, priklauso nuo turimų lėšų.

„Kapinės yra labai subtili vieta. Kiekvienas turi savų sentimentų. Negalime nuspręsti už kitus žmones, ar jiems patinka vienas ar kitas medis, ar obelis turi augti, ar ją reikia pašalinti. Priešingu atveju gali kilti konfliktų“, – komentavo vedėja.

Z.Stankienės teigimu, jei problemų lankytojams kelia vienas ar kitas medis, jie turėtų kreiptis į tarnybą ir pateikti prašymą, kad plačialapis būtų pašalintas. Tada bus svarstoma, ar imtis darbų.

Dažniausiai šalinami medžiai, kurie pavojingi, sausuoliai. Jie kertami tais atvejais, kai medžių šaknys verčia paminklus, ardo kapus.

„Į kiekvieną prašymą reaguojame, bet be leidimo šalinti medžių negalime. Kiekvieno augalo mes juk nesužiūrėsime. Labai svarbu, kad mums praneštų, kur yra problema“, – pabrėžė vedėja.

Visų pašalinti negalima

Joniškės kapinės atidarytos prieš daugiau nei pusšimtį metų. Anot Z.Stankienės, nemažai medžių ar krūmų čia pasodino patys mirusiųjų artimieji.

„Matyt, žmonės nepagalvojo, kad ateityje medis užaugs ir kels rūpesčių. Gal ir patys jėgų nebeturėjo ateiti ir prižiūrėti. Joniškės kapinėse mes nepasodinome nė vieno medžio. Iš kur čia atsirado obelis, sunku pasakyti“, – dėstė vedėja.

Z.Stankienė pabrėžė, kad tarnyba nepraktikuoja medžių sodinimo kapinėse. Keletas jų buvo pasodinta plečiant Lėbartų kapines. Tačiau nors plotai buvo dideli, plačiašakių ten žaliuoja nedaug.

Pasak vedėjos, mirusiųjų artimieji skirtingai žiūri į medžius. Vieniems jų reikia, kitiems – ne.

„Kai kurie žmonės tikrai gražiai susitvarko. Medžiai Joniškės kapinėse yra seni. Tikrai negalima drastiškai visų pašalinti. Kils didelis nepasitenkinimas. Kam patiktų, kad svetimas ateitų ir tvarkytų jo kapavietę? Kiekvienas kapas turi atsakingą asmenį, kuris privalo jį prižiūrėti“, – komentavo vedėja.

Z.Stankienė aiškino, kad kapinėse galima sodinti ne visus medžius ir kitus želdinius. Draudžiama sodinti tuos, kurių plačios lajos, žiedynai ar vaisiai gali teršti aplinką.

Komentaras

Valerija Jankūnaitė

Klaipėdos krašto papročių, tradicijų ir folkloro ekspertė, etnologė

Medžiai nuo gilios senovės lietuviams buvo svarbūs. Tautosakoje yra labai daug jų reikšmių. Kapinėse medžiai buvo sodinami neatsitiktinai. Žmonės tikėjo, kad sielos apsigyvena juose. Medžiai – jų šaknys ir šakos – yra vėlių kelias į dangų. Kapinės visada būdavo ant aukštų kalnelių, prie bažnytėlių. Žmonės kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią, o grįždami užsukdavo aplankyti mirusių artimųjų. Tai turėjo labai didelę reikšmę. Manau, kad tokiose kapinėse, kuriose auga daug medžių, yra daugiau paslapties. Pomirtinis gyvenimas yra paslaptis. Mes juo tikime ir galvojame, kaip bus.